#arnus

[haveyoureadthiscomic-poll]

[superjudge]

Characters I’d love to see in the DCEU now that James Gunn has taken the helm.

#10

Icon/Arnus (Alien Name) or Augustus Freeman IV (Human Name) is an alien from Terminus, the Cooperative who in the 1800s landed in a cotton field in the American South and became enslaved, years later he appeared under his human alias and the appearance of a black man who secretly had superpowers, when his house was broken into he used his powers and a person named Raquel Ervin who was a witness of the home invasion convinced Augustus to become Icon, with her becoming his sidekick Rocket, a native to the Dakotaverse before being in the main DC Universe, he has teamed up with the Justice League and is noted as being like Superman in terms of power

[dclegacythingy]

[jasposeyblog]

My commission of Icon sketch cover by Keith Williams

[internationalnewspod]

The daily weird news roundup for Thurs, Nov 17, 2022. Check out the International News Service wherever you get podcasts.

[ovnihoje]

Agentes armados do FBI invadem casas de investigador da Área 51

Agentes armados do FBI invadem casas de investigador da Área 51

Este é o tipo de história que todos no campo das investigações de OVNIs temem que possa acontecer com eles – agentes federais ou agentes sem identificação visível aparecendo para confiscar anos de evidências e arquivos sobre relatórios de objetos voadores não identificados, extraterrestres, bases secretas e dados coletados de formas legais e possivelmente ilegais para expor esses segredos ao…

[satanasvincit]

Arnus

[dailycharacteroption]

Ice Chemist (Alchemist Archetype)

(art by MagicalKaleidoscope on DeviantArt)

Do we have any Mr. Freeze fans in the audience. (We can all agree he should be called “Dr. Freeze”, right?)

Jokes aside, it’s often easy to assume that alchemists are “mad bombers” or pyromaniacs since they by default get fire-based weaponry as one of their core class features, but what if you don’t want that?

While fire and explosions are certainly very fancy and flashy, the sciences of chilling things, of cryogenics, are also very worthwhile. After all, We all know how refrigeration and freezing revolutionized food preservation, confectionary arts, and even medical science in the real world, so it only makes sense there would be alchemists exploring the applications of such in a fantasy game!

These so-called “ice chemists” Are most well-known for starting with icy cold bombs, but that is just the beginning! Later on they… well… they, um…

Huh. Aside from certain damaging extracts, there aren’t a lot of options directly related to cold in the ice chemist’s arsenals, and even those you have to choose to take as part of your normal spell selection.

Not that I mind such a simple archetype that only changes a little, but I feel like the ice chemist could have used a little expansion, at least being some optional discoveries that let them use their cryogenic arts in interesting ways. But we’ll get into making the most of your ice chemist later on. For now, let’s look at what they can do!

At it’s core, the ice chemist does exactly as promised, changing the base bomb damage to cold, but otherwise functioning as normal bombs except that they don’t count as being frost bombs with their secondary effect at first, learning to use fire bombs counts as a discovery (including not being able to be used alongside other bomb-altering discoveries), and being unable to use the explosive or inferno bomb discoveries.

They also gain an inherent resistance to cold and can comfortably live in extreme cold as their bodies are altered and adapted to function where others would freeze.

And then they learn the frost-bomb discovery, purely to add the bonus effect to their bombs.

As you can see, aside from the resistance and cold damage, there isn’t a whole lot going on here, but it can serve as a good basis for a thematic character. Extracts like detonate, elemental touch, and dragon breath can make them somewhat good at damage dealing. Meanwhile, in keeping with the themes of cold and preservation, the various discoveries based around healing oneself and becoming more resilient through self-mummification are thematic choices. In the end, you can mostly build them like any other alchemist, but hopefully this plants some thematic seeds.

When I made the comparisons to Mr. Freeze earlier, that wasn’t a shallow take. Yes, these chemists alter their bodies to be comfortable well below freezing temperatures, but much like the aforementioned Dr. Victor Fries, there’s a lot of ways you can play such a character, their hearts could be metaphorically frozen, feeling little beyond dispassionate determination. Or they might have a secret, tragic warm spot, or perhaps unhealthy obsession. Or they may buck all of that to be passionate and kind despite being icy cold beings.

An unnatural chill has come to the forest of Arnu’s Sleep. Some suspect the machinations of a winter fey or a white dragon driven by rivals from the north. However the truth is stranger, a mad doctor experimenting with the creation of artificial winter, regardless of the toll it takes on the surrounding region.

For centuries, the lair of Luciana the Frozen has stood as part dungeon, part museum of the icy alchemists many discoveries over her career, even long after her death. Those who brave it will have to contend with ice-encrusted bone golems and other frosty guardians, to say nothing of the alchemist herself, preserved in lich-like immortality with a literal heart of ice.

Unusual for a leshy, Needlebranch enjoys winter more than any other season, and seeks to unlock the secrets of plant life that thrives in winter, from the mundane pines and cedars, to exotic flowers that poke out of mountain snow, and beyond.

[444namesplus]

Aati Aeknaktà Aennastu Afan Affes Ahen Ahoer Ahordè Akni Alonol Alrè Alsar Altontan Ami Ammi Amosnem Anar Anber Andi Anen Anerteras Ani Annes Annà Ansoptà Anà Aonsà Apartò Aren Arensen Aretam Arnu Aru Asadu Aser Asi Asti Asu Ati Atrotol Bakti Behu Belatonnè Dahu Dantansel Dees Dei Delmamati Deraonander Desahalhi Detaltè Doalr�� Domenterdò Donsi Donà Doten Doti Eal Edan Eder Edà Efsi Elhahofen Elmeti Elmi Elà Emeren Emesos Emru Emtoesheos Eneri Engesi Ennados Ennentas Ennosom Entar Enti Entu Epti Epè Erantahu Erhu Ernasamfon Erreri Ersà Ertatani Ertonnaosnà Ertu Esden Esesenu Esheemes Eshel Esi Esri Esrostan Estanhoes Estor Estu Esò Etesaelu Etesè Ethon Etteleran Etè Fatni Fefà Foes Fonener Gadu Garlà Gesi Goten Goti Haektos Hafetes Hagelnaden Halsanè Hani Hanonor Hasem Hasu Hatai Hatonnatu Hean Heen Heer Hefi Hehà Helenu Henes Henti Henu Herahi Hernem Heron Heseator Hetetar Heti Hodà Hoeni Hoer Hoi Honar Honetarò Hoshi Hotam Hotos Kesden Ketesi Ladeos Laral Leeestedà Lenal Lenti Lenà Letortoni Loldos Makni Maltar Meher Menannas Menar Merhi Metemerreti Moelri Naam Nafi Nalnalal Namasè Narasu Narnenu Narseselsar Narsò Nasi Natesasu Neam Nebevè Neekdar Neen Nefi Negarraneni Negatu Negu Nehanò Nehasos Nelhesà Neltas Nemos Nemu Nenan Nenanenu Nenfà Nennetu Nenornan Nensahefanem Nenteloru Nenà Neon Neonenti Neran Nerar Neron Neshu Nesi Nesoon Nester Nesu Netesaten Neti Nettassem Neè Nofà Nohes Noi Nonahu Noni Noorà Norsò Noson Nosopnas Nosos Noteren Notersò Nou Oan Oeti Ohasau Okri Olfi Olnà Oltetaleskos Omlà Omsepnotes Onar Ongi Onhò Oni Onoshi Onsel Onserò Onteltetetan Ontà Oprà Ornastu Ornos Orru Orsi Osdon Osematen Oshelen Osi Otal Oteser Ottà Patetoras Pestes Petehoatas Pohon Raan Raerentò Rai Ranenmersanhi Rarer Rarnan Ratadà Real Relenees Reltò Remè Renedoernu Renenani Renesatemni Renhonnomsi Renti Reor Rerti Resi Resnon Restu Resà Reti Roaneahà Rodes Rogedanorler Rohanenhenen Romhè Rontenò Ropoel Rorer Rotam Rotesaan Rotos Rototen Saheer Salanhom Saltel Sarar Sartedotan Sasnanni Sates Sedefdestal Sehotas Selen Selhas Seltean Selu Semeer Semrodi Senetò Senon Senu Sersi Serteasnar Sessarnesti Sessol Sestethi Sesteà Setaos Seè Sofeni Sofnesen Soham Sohari Soltotenè Solu Somassanu Sonas Sonbes Sonharani Soni Sonletà Sorsamehu Soteltenru Taaneesni Taem Taes Tahas Tahè Takden Takes Taldenlà Talehà Talen Talhosos Talnu Tami Tanarresetu Tanartan Tanen Tanesefran Tanreobu Tansehà Tansotoen Tansè Taol Tari Tarà Tatartal Tatesel Tatetai Tateter Tati Tatos Tatu Tatà Tau Teanasner Teannemsehè Teatesnos Tedu Teel Teemai Teer Tees Tefes Teganò Tehossi Temnon Temsal Tenedi Tener Teneru Tengu Tengò Tenhenau Tennasas Tenni Tenronu Tensarohu Tentan Tenò Teolhu Teparpebu Terhetolà Tersaaton Tersal Terti Terà Teserò Tesetai Teshi Testasnonnotu Testi Tesu Tesè Tetaetu Tetenei Tetepnò Teteu Tetorahafi Tetà Teè Toalom Todà Toi Tokenanral Tolaes Toli Toni Tonmà Topti Torarnu Tororatu Torò Tosam Tosar Tosas Tosersan Tostetos Toti Totrà Tottos Totà Tovopemessè

[saccharinosis]

DUDE MY FRIENDS DREW MY CHARACTERS I CANTTT 😭😭😭 check out their social medias!! They both also have their own wonderful OCs :))

Neshee (first two drawings) twitter: https://x.com/nesheesuu2?s=21

Her insta: https://www.instagram.com/nesheeumi_?igsh=YjV1NGU5b2F3M3Vj

Arnue (third drawing) insta: https://www.instagram.com/arnueee?igsh=Z3k5bHE5bjBhYWhu

[resentfuljustice]

Sodoma ir Gomora

2016-06-14 23.25 Escondido, CA, USA

Jų bute balkono nebuvo. Kiekvieną kartą užsimanius parūkyti – o proporcingai didėjant ant stalo išstatytų tuščių butelių kiekiui tą vakarą mes rūkėm atitinkamai per daug – vis tryniau pavasarinės striukės šonus į svetimos laiptinės sienas. Jaučiausi apsvaigusi, bet nenorėjau stabdyti. Lėtai siūbuodama klubais leidausi, atrodo, su kiekviena pakopa vis labiau siaurėjančiais laiptais – kurie žinojau, kad neveda prie nieko gero. Beieškodama pustuščio cigarečių pakelio savo kišenėje radau seniai pamirštą lūpų balzamą – viena ranka besilaikydama už nelygių turėklų, tepiau savo išsausėjusius lūpų kampučius kramtoma guma kvepiančiu Snow Fairy iš Lush. Priekyje manęs lipusi Dorotėja staiga atsisuko ir vėl pažiūrėjo į mane tuo nepaaiškinamo pykčio ir seksualinės frustracijos pilnu žvilgsniu – ar ji kaip koks medžioklinis šuo iškart kažką užuodė? Nesupratau, ką ji norėjo man pasakyti. Ar ji išvis man norėjo kažką pasakyti. Gal tik padaryti.

Maldauju kad nepavytų, niekas nepamatytų

O gal visas vakaras vyniojosi taip, kaip ir turėjo. Kas sakė, kad kelionės tikslas negali būti aiškiai nepažymėtas griovys ant staigaus posūkio? Arnas pridegė mano cigaretę, nes aš jau nebenulaikiau net žiebtuvėlio. Stovėjom keturiese ir patyliukais rūkėm. Pirmas prasižiojo Vilius – nebuvau tikra, kiek dar ištversiu nepakomentavusi kiekvienos iš jo burnos krentančios nesąmonės – manyje pradėjo kunkuliuoti vaikišką maištą primenantis noras, kur jo žodžius sprogdinau kaip kokius muilo burbulus. Jo laimei, jis buvo gražus. Gerai, labai gražus – toks lazdos neperlenkęs hipsteris su tvarkingu manbun’u, barzda ir stilingu megztuku – tai kartkartėmis galėdavau praleisti pro ausis jo marozišku balsu skleidžiamus kliedesius, nes į Vilių buvo tiesiog malonu žiūrėti. Kai pagalvoji, mes abu gyvenom tam tikrame savo fantazijų pasaulio versijoje – saviškėje bandžiau save įtikinti, kad nenumanau Dorotėjos ir Arno kėslų, o Vilius, greičiausiai, įsivaizdavo dar niekada nebuvęs psichuškėje. 

Matyt mano viduje užvirusi durnumo košė pradėjo verstis per viršų, nes išgirdusi Viliaus pagyrų monologo nuotrupas apie tai, kad jis “jau tiek daug laiko nebegeria”, nebegalėjau sustabdyti pro dantis iškošiamų žodžių.

– Tu nebegeri? Galvojau, kad tu dabar jau girtas…

– Žinai ką? Eik tu nachui. 

Kol aš toliau kreivai šypsojausi puse lūpų, Vilius numetė ir sumindžiojo pusiau surūkytą cigaretę, tada iškart pareiškė, kad išeina namo, o prie jo staigiai prisišlieję Arnas su Dorotėja pabandė dar jį perkalbėti.

– Davai dar pasilik.

– Ne. Nėra vaibo tarp mūsų, niekas čia mums nesiriša.

Nesigilindama į jų beviltiškas pastangas, toliau susimąsčiusi nužiūrinėjau Dorotėją. Ji, intensyviai bandydama paneigti kažkokį Viliaus teiginį, pradėjo purtyti galvą – mačiau iš po platininio baltumo sruogų lendančias tamsiai rudas šaknis, o jos neįtikėtinai kaulėti pečiai badė akis net per naminį, nunešiotą juodą treningo viršų. Iš kitų bendrų draugių pasakojimų girdėjau, kad ji visą gyvenimą kovojo su valgymo sutrikimais – ne taip lengva tą paslėpti, kai turi kambariokę ir daliniesi vienu vonios kambariu. Dorotėją pažinojau turbūt nuo penkiolikos metų – nors nebuvom itin artimos, kurios savo noru organizuotų pasimatymus ir leistų laiką tik dviese, susitikusios bendrų draugų grupelėje rasdavom iš ko kartu pasijuokti. Kadangi truputį paklajojome po pasaulį, abi tuo pačiu metu atsidūrusios tame pačiame mieste išnaudojome progą susidraugauti artimiau. 

Su Arnu ji susipažino keliaudama – nebuvau tikra, kiek laiko jie jau buvo įsipareigoję vienas kitam, bet tikrai ne metus ir ne du. Jis be jokių sunkumų įsipaišė į mūsų grupelę, kurios absoliučią daugumą sudarė merginos – gal dėl to, kad Arnas buvo toks visų draugelis, mėgstantis be atokvėpio su visomis flirtuoti – žinojau, kad ne man vienai buvo net sunku suprasti, kada jis tik prikolina, o kada gal visai rimtai kabina. Nueidama užgesinti cigaretę mačiau, kaip Arnas, beglostydamas barzdą, akivaizdžiai daugiau dėmesio skyrė mano rūkalo filtro baksnojimui į seną skardinę, o ne mūsų Jėzaus Kristaus prisikėlimo vakarėlį paliekančiam draugui.

Kantriai laukdama, kol Dorotėja pasiduos ir pripažins, kad aš kažkaip vienu sakiniu sugebėjau neatšaukiamai įžeisti Vilių, pakėlusi galvą žiūrėjau į trijų aukštų daugiabutį, kuriame sugalvojau šiemet valgyti farširuotus kiaušinius. Vieta buvo graži, netgi pavydėtina – šalia miškingo parko, tik pats pastatas visumoje man atrodė ganėtinai juokingai, gal truputį iškritęs iš konteksto. Apsuptas naujesnės statybos kūrinių, net atrenovuotas atrodė kaip koks senis, nesėkmingai norintis apsimesti jaunuoliu. 

Po gero pusvalandžio nevaisingų įkalbinėjimų, pagaliau trise kopėme laiptais aukštyn. Viršuje jaučiausi uždususi – bet vos tik Arnas už nugaros užtrenkė buto duris, ir mes vėl visi juokėmės iš kažkokio durno bairio, o Dorotėja atsukinėjo kažkelintą butelį raudonų devynerių – staiga atsišviežinau. Lyg nuo akių kas būtų nutraukęs pageltusią marlę, per kurią kažkas spaudė cepelinų masę. Arba tarsi būčiau išmokusi dar vieną papildomą užsienio kalbą – atsisukusi į Dorotėją, neįtikėtinai aiškiai mačiau jos negeras intencijas slepiančią šypseną. Arba anksčiau nepastebėjau, arba ji pradėjo kaip kokia sirena mano pusėn siųsti visus įmanomus ženklus. Taip, jos veidas ir taip įprastai būdavo toks truputį chytras – o per vakarą susileidus tiek alkoholio, jos savotiškas sataniškumas atsiskleisdavo vis ryškesnėm spalvom kiekvieną kartą užsivertus stiklinę.

Dorotėjai dosniai vis pildant mano gėrimą, netikėtai sudrebėjo jos ranka, ir raudonas skystis išsiliejo ant stalo. Ji lėtai pakėlė akis ir įsmeigė žvilgsnį tiesiai man į tarpuakį. Jeigu manęs kažkas būtų paklausęs iki šio vakaro, kiek skirtingų Dorotėjos kaukių pažinojau – būčiau nė sekundei nesudvejojus ir atsakius, kad dvi – viena papuošta apgaulinga šypsena, o kita padabinta pykčio persunktomis akimis. O tą vakarą susipažinau su dar viena, kurios negaliu pamiršti – jos lūpas skrodė keista užuomina, o primerktame žvilgsnyje spragsėjo neatskleistas pažadas. 

– Nepamiršai, kad visi trys turėsim vienoje lovoje miegoti?

Nieko jai neatsakiau, tik paėmiau už lipnių stiklinės kraštų ir užsiverčiau. Telefone šviečiantis laikrodis patvirtino, kad vakaro valandų ribos iš lėto tirpo ir liejosi su paryčiais, o mes laiką leidome bute su vienu miegamuoju. Visas patalpas jungė vienas ilgas koridorius, kuris šakojosi į virtuvę, svetainę, vonią ir miegamąjį – bet taip, visoje erdvėje buvo tik viena oficiali lova. Dorotėja toliau žiūrėjo į mane, lyg laukdama bet kokio ženklo – žodžio ar nebylaus linktelėjimo, o aš, norėdama laimėti laiko, dairiausi aplink. Pagavau Arno žvilgsnį, bet po sekundės nusisukau, tyrinėdama baltas namų sienas. Visas interjeras buvo paprastas – mus supo tarpusavyje nederantys ir netvirtai atrodantys baldai, kuriuos savarankiškai surinko šita pora klibančiuose santykiuose. Namai buvo nuobodžiai, net steriliai tvarkingi, norėjosi rasti kažką padėtą ne vietoje – vien iš sportinio intereso. Bet visa gyvybė slėpėsi už buto durų – Arnas kaip bet kuris eilinis vyras turėjo obsesyviai domėtis kokiu nors testosteronu kvepiančiu hobiu – jo atveju, tai buvo dviračiai. Bet visos ratuotos transporto priemonės su šalmų komplektais stovėjo laiptinėje. “Kad būtų tvarkinga, gražu ir akiai malonu” – pagal Dorotėją. 

Žinau, galėtum pagalvoti, kad tam tikra prasme Arnas buvo po Dorotėjos padu – gal ir neklystum. Bet ar kiekvienas ilgalaikių santykių pridusintas vyras gali pasigirti vienu metu miegojęs su dviem panom?

Ant silpnybių paslydau, atsakyk ar tu evil

Visi trys neišleidom nė menkiausio garso, bet lyg perskaitę vieni kitų mintis, vienu metu pakilom nuo nešvariais indais nukrauto stalo ir patraukėm koridoriaus link. Nusprendę, kad laikas pradėti varžytis su bepatekančia saule, iš šaldytuvo išsitraukėm paskutinį laipsnių turintį butelį – atkimšusi ledinį Prosecco, nuoga klūpėjau svetimos poros kvapo prisigėrusioje patalynėje. Po minutės milžiniški miegamojo langai garavo nuo ūmine alkoholine intoksikacija pasižyminčių siluetų dažno kvėpavimo, o mane prie išgulėto čiužinio prispaudė keturios nepažįstamos rankos. 

Tada jau sugebėjau sau pripažinti, kad neverbalinius ženklus supratau teisingai – tai buvo jų planas nuo pat pradžių. Nežinojau – bet ir nenorėjau žinoti – kurio galvoje šita idėja užgimė pirmiau. Jie buvo pora, jie vienas su kitu mylėjosi tūkstančius kartų, bet šį kartą į seansą sugalvojo pasikviesti ir svečią. Kodėl? 

Nuobodu? 

Taip sugalvojo gelbėti santykius?

Trūksta adrenalino? 

Ar tiesiog prieš išsiskiriant reikėjo išpildyti kažkurio neįgyvendintas fantazijas? 

Jaučiausi patekusi į spąstus, bet nesipriešinau. Buvau pasirodymo dėmesio centre – publika būtų mane pasveikinusi ovacijomis atsistojus net tuomet, jeigu nebūčiau nė piršto pajudinusi. Buvau to vakaro iš rankų į rankas perduodamas naujas, jaudinantis žaislas. Nors Dorotėja mane užpuolė kaip koks plėšrūnas, joks alkoholis negalėjo į komą paguldyti iš mano vidaus kylančio nesmagumo jausmo, kai tavo mokyklos laikų draugė tau per kelius iš lėto numauna kelnaites. Jaučiausi mažų mažiausiai keistai, kai Dorotėja man skyrė daugiau dėmesio negu Arnui.

Nes man smagiausia nakties dalis buvo dalintis Arnu.

Labai, labai retai, bet taip, kartais mane traukia moterys. Jeigu reikėtų įvardinti būtent šios akimirkos idealą, iškart prieš akis matau grupinių užsiėmimų trenerę – mano akimis tobula moteris, kas kartą pro mane iš lėto praplaukianti ir nusišypsanti kaip koks angelas – tokia švelni, moteriška, kvepianti. Maloniu balsu, šviesiais plaukais, neįtikėtinai mielu veidu – bet negaliu atitraukti nuo jos kūno akių, kai ji salėje daro prisitraukimus. OK, tarkim būtent su ja nueitume į pasimatymą – galvočiau kaip noriu prie jos prisiliesti, ją pabučiuoti, bet ne kaip nuplėšti jai sportines timpas. Neturiu tam pašaukimo.

O čia mano kojas lyg kokiais vėžio gnybtais buvo suspaudusi Dorotėja – kuri niekada nebuvo nė trupučio man patraukli. Kol liemenį pasukusi į šoną bučiavausi su Arnu, galvojau apie vidinėje šlaunų pusėje garantuotai po šios nakties liksiančias mėlynes. Šiąnakt naiviai nusiteikusi sėdau į nekaltai atrodančią karuselę – tarkim tuos ratu besisukančius arkliukus – o atsidūriau kažkokioje ekstremalioje amerikietiškų kalnelių versijoje, kur mane be įspėjimo paleido į stratosferą. Dar nesibaigus pasivažinėjimui, gailėjausi nusipirkus bilietą.

***

Saulės spinduliams pradėjus svilinti mano užmerktus akių vokus, pradėjau budintis iš pačio keisčiausio, bet beprotiškai neblaivaus Velykinio sapno. Suakmenėjau supratusi, kad guliu vis dar toje pačioje lovoje, per vidurį tarp savo dviejų draugų – kad viskas, kas vakar įvyko, buvo tikra. Prie mano krūtinės meiliai prisiglaudusi miegojo Dorotėja, o mano riešą švelniai glostė Arnas – bet neįstengiau galvoti apie nieką kitą, tik kaip žmonės gali miegoti neužsitraukę užuolaidų. Tiek šviesos ryte, kad net koktu.

Jaučiausi viskuo nusivylusi. Savimi, jais, išaušusia nauja diena. Vis mąsčiau apie tai, kad Dorotėja su Arnu skyrėsi ir taikėsi šimtus kartų, ir kiekvieną kartą man paklausus kam ji pas jį vis grįžta – ji vis pasakodavo tą pačią istoriją kaip “jie tobulai fiziškai suderinami, tokio sekso su bet kuo nepatirsi”. O man viskas pasirodė taip netikėtai vidutiniška – glamonės vidutiniškos, seksas vidutiniškas, kotas… irgi vidutiniškas. Vienintelis jaudinantis faktas iš tos nakties buvo tiesiog pats threesome įvykis.

Tada pajutau, kaip Arnas paėmė mano ranką ir pradėjo su ja iš lėto vedžioti po savo kūną. Atsisukau veidu tiesiai į jį. Po kelių minučių žiūrėjau į lubas ir svarsčiau, ar būtent tai, kas dabar ką tik įvyko, visoje šitoje painiavoje bus laikoma neištikimybe? 

Nes Dorotėja vis dar miegojo šalia. 

Pili į ugnį alyvą, auksas, bet nesilydau

Drebėdama pro kojūgalį iššliaužiau iš lovos ir nuėjau į virtuvę ieškoti vandens. Visi paviršiai buvo nukrauti nešvariom taurėm, stikliukais, stiklinėm ir buteliais – iškrausčiusi spinteles neradau nei vienos švarios taros, nebent būčiau norėjusi lakti vandenį kaip koks Reksas iš dubenėlio. Tada stabtelėjau ir svarstydama žiūrėjau į pagarbioje virtuvės vietoje laikomą Arno blenderį.

Arnas nemokėjo elgtis su pinigais. Nuolat juos švaistė ant visokių nesąmonių – arba sugalvodavo suinvestuoti į kokį akivaizdų scam’ą. Paskutinė jo geniali mintis buvo pasiimti paskolą ir už ją prisipirkti bitcoin’ų. Ir su tuo blenderiu buvo kažkas panašaus – jis kaip koks benziniu aplaistytas degtukas užsidega, kad primygtinai čia ir DABAR jam reikia kažkokio GERO daikto – ir šį kartą jam po akimis pasimaišė tas blenderis. Už jį sumokėjo beveik 700 – ir su nuoširdžiu pasididžiavimu man ir Dorotėjai pasakojo, kad visam rinkinyje buvo gal dešimt skirtingų antgalių, o pats blenderis toks galingas, kad gali net smulkinti riešutus. Jam pasakojant akies kampučiu mačiau besikeikiančią Dorotėją. Likusios vienos pasidalinom praktiškai identiškomis nuomonėmis.

– Nu bl… WTF… Nachui?

– Ką jis ten blenderiuos, koksą su monster energetiniu?

– Nežinau, debilas jis. Tik atsargiai, užmuš tave Arnas, jeigu kažką tam blenderiui padarysi.

Tą rytą įžūliai nuėmiau nuo to stovo Arno pasididžiavimą – prabangųjį blenderį, ir prisipyliau ledinio vandens iš krano. O ką daryt? Iš kur dabar man kažką švaraus ištraukt? Pradėt barškinti stiklinėm, plauti indus, visus pažadinti ir susitikti akis į akį su realybe?

Grįžusi atgal į miegamąjį, pasidėjau blenderį ant šalia esančio Dorotėjos kosmetinio staliuko. Gavusios rytinių saulės spindulių, blenderio sienelės pradėjo rasoti. Atsigėriau tiesiai iš fiber glass ąsočio, ir padėjau jį atgal. Žiūrėdama į iš lėto tekančius vandens lašus pagalvojau, kad blenderis buvo vienintelis protingas per pastarąsias 24 valandas mano priimtas sprendimas.  

***

Po visos šitos pjankės Dorotėja turėjo eiti į darbą. O mes su Arnu nuėjom į miestą papusryčiauti – bet viskas buvo taip keista, kad vos suvalgius vieną bagel'į su tepamu sūriu, nusprendžiau grįžti namo. Tęsiau savo nuodėmių išpirkimo tradiciją – po kokių baisių pasisėdėjimų, arba kai atsibusdavau kokiam šiukšlyne po reivo, nors ir būdavau tikrai toli nuo savo namų, grįždavau pėstute. 

Tyliai valgo pavydas, tyli tyli palyda

Aišku, po tokio Velykų atšventimo niekas nebebuvo kaip seniau. Dorotėja pradėjo į mane nuolat piktai žiūrėti – ir jeigu Arnas išdrįsdavo su manimi atskirai pakalbėti, ji iškeldavo kokią sceną arba pademonstruodavo nekontroliuojamą pykčio priepuolį, lyg aš bandyčiau jį pasisavinti. Matyt laikė kažkokią nuoskaudą – tik nesu tikra dėl kurio įvykio – ar Arnas jai pasakė, kad jam su manimi tą naktį buvo gera? Ar ji tiesiog žino, kas įvyko tarp manęs ir Arno tą rytą?

***

– Žinai, kad ji dabar su merga gyvena?

– Ką?

– Taip. Išsiskyrė su Arnu, tada su kitu susižadėjo, o dabar gyvena su tokia sena, stora lezbiete.

– Tu čia rimtai?

– O tu niekada su ja būdama nesijautei taip, tarsi jos žvilgsnis reiškia tik vieną iš dviejų – arba ji nori iš pykčio į plaukus įsikibt, arba… palaižyt?

– Hmmm…

***

“Žinai juk, kaip su mumis – mergom – mes gi pričiešinamos… Pritravinamos”

[dogandcatcomics]

#repost @arnushorribilis Arnus (France, 1982-). I am a fan of this feline representation.

[444names]

brythonic deities + georgian letters

Abani Abanus Abarae Abelate Abelis Abelli Abellus Abnos Abnotani Adrannos Adrasi Adrobius Adronnus Adronus Adrota Adrotou Adsullos Adsus Aeris Aernus Aertrius Agrabus Agrani Agranos Agrasis Agronara Agroni Agronos Agrotou Agrum Agrus Aguns Alata Alatiae Alatus Alaus Aliovani Amani Amaunus Ambis Ampes Ampessi Amullos Ancanete Ancasi Andambis Andarini Andia Andius Andoni Andonus Anemeri Aneris Anerius Aniani Anius Annus Annusus Anotasis Antasta Antus Arabus Araeris Arandia Arani Araus Arduis Arigania Arinnus Arisani Arissios Arisullo Aritia Arius Arnuns Arnus Arnusi Artatis Arudiae Arudinos Arvenus Arvete Atani Atatiris Aterios Atini Atios Atobor Atona Atonara Atonusus Aufanis Aufankou Aunni Aunus Ausus Avenus Avenusio Averita Avernus Avertani Avete Aveteri Avetia Avetiri Bandiani Bandoni Banos Banus Bartios Barus Belatou Beleni Belis Belli Bello Bellugus Boris Borrudia Borrus Borveri Borvete Briconni Brini Brinotus Brios Brita Brius Briusus Buxovini Buxovius Cadra Cadsus Camannus Camari Cambis Cambri Camna Camos Campesus Carus Casgus Casteria Celis Celli Cerius Cetinni Cetobius Cetoni Chinia Chinnis Chinus Chʼani Chʼara Chʼarasi Chʼaris Chʼarvo Chʼarvos Cicollis Cicollo Ciconi Ciconnus Cicoveni Cicurae Cidarum Cidia Cidiani Cidini Cidinus Cidius Cimbis Cimbius Cimbri Cimbris Cimbrius Cisani Cisankou Clotus Cocimbri Cocis Colli Collis Collo Collos Conius Connos Connunus Conodens Conus Conusus Covani Covankou Coventis Covenus Coveris Covita Dambri Damullo Daritini Darus Datanus Datia Datirita Datis Datoutia Donnuni Donos Dontis Dzilio Dzilis Enunnius Essonnus Esucis Esullos Fagrae Fagroba Fagrona Fagrus Fagusi Fanna Fanos Gankouta Ghanius Ghanobis Ghanusis Grabnos Gronia Grudia Grudius Hannus Hanos Heterini Hetia Hetio Hetis Hetona Hetonus Hintiani Hueta Huetis Husio Husullo Inarasio Iniae Inisus Inosegus Intio Iomani Iomoni Ioveris Janemeri Janiae Kaneri Kania Kankou Kanna Kanos Khaernus Khanos Khantia Kʼarani Kʼari Kʼarinta Kʼarum Kʼarus Lasgus Lasis Laste Latia Latio Latiri Latou Latuceli Latus Latuta Latutara Laufagus Lenia Leniani Lentioma Lentirio Leucerio Leucetis Luini Luinnus Luisagus Luisani Luxeni Luxovini Mapomor Maponius Marae Maranta Marini Maris Maritios Martaris Marum Marus Marvo Maunnes Mausis Mogmio Mogmios Mogus Mogusus Monni Morrum Morvo Mulli Mullis Mullos Mullugus Mulugus Muluis Mulus Naricura Nemapomo Nemaris Nemernus Nerini Neris Nernus Nessoni Netarus Netiri Nextio Ogmio Oguni Onarnus Onnos Onnus Paraeris Paranos Parta Parudini Parudius Parvo Pʼani Pʼarani Pʼarus Qaricura Qarta Qarudia Qarudius Qʼaris Qʼarus Rabus Raerius Randia Rannus Robani Robari Rondama Rotou Rotoutia Rotucani Rusis Rusucius Rusus Sagros Sagus Samani Samna Samulli Sedari Sedatis Segoma Segomaus Seguns Segus Shina Shindius Shinnus Shinta Shinus Smeri Smerinus Smerius Smernus Smerta Smeta Smete Smeteri Smetio Sucamna Sullugus Sulus Tanis Tarus Tastri Tatios Tatis Tobari Toboris Tonos Tonus Trebis Tresta Trestri Triconus Trigani Trini Trius Ts'ilios Ts'ilis Tsʼilio Tsʼilios Tsʼilis Tʼankou Tʼanna Tʼarania Unnari Unnis Unnos Unnus Venus Veris Vetis Vetonnus Vhetiani Vhetiris Vindamor Vindini Vinia Vinos Vintini Vintios Vintutia Vinusios Virini Virius Viroba Virobor Vitani Vitankou Vitios Vitiovie Vitis Viusi Viusus Zentiri Zenus Zhanus

[maochira]

can u write about how lesbian lolita!reader and shouei barou beat up arnus and Smelly

I KNOW THIS IS A JOKE REQUEST FROM MY FRIEND ABOUT 2 SHITTY CLASSMATES BUT..... (also those are some sort of code names for them!!) Barou would beat the shit out of them I swear to god especially when I tell him the way Arnus treated me and!!! the sussy shit Smelly says sometimes............ Also, I think he'd make those other two who think they're part of our friend group fuck off especially because one of them keeps making me so uncomfy... ESPECIALLY YESTERDAY............................ Barou would give a death stare to that one person every time he catches them staring at my phone WHEN I'M MINDING MY OWN BUSINESS. Also I think he'd say stuff like "You think you're funny?" whenever they try to join our convos with their somewhat-forced-unfunny jokes

NO FR FR I think just him being there would intimidate everyone who we don't want around us ngl. We need Barou irl

[usafphantom2]

Stealth planes still have a very visible problem: condensation trails

Scientists have not yet figured out how to prevent aircraft from producing these water vapor trails at high altitude.

Fernando Valduga By Fernando Valduga 11/27/2022 - 18:30 in Military, Technology

Online military forums like SecretProjects went crazy last year because of a grainy and indistinct image of an aircraft. The basic digital enhancement showed a ship with bat wings different from any known US military plane, in silhouette against the blue sky.

The consensus among the defense media was that this mysterious ship should be a top-secret RQ-180 stealth drone, used for espionage missions in the most sensitive areas - such as Iran, other parts of the Middle East and areas near China.

It was the second of three of these photographs to appear in recent years. All three aircraft were discovered by the same decidedly non-stealth resource.

"I heard a slight aircraft noise and noticed a trail of smoke well above us," said Joerg Arnu, who witnessed the third mysterious aircraft, to The Drive, a website focused on automotive culture and military affairs.

This trail - a trail of water vapor similar to a cloud produced by aircraft at high altitude - led them straight to the mysterious plane, like a long white arrow saying "here I am".

"It's the stealth equivalent of leaving the bathroom, dragging toilet paper behind the shoe," says Scott Lowe, a photographer who captured a rare image of a U-2 spy plane after noticing his trail earlier last year.

Stealth technology has drastically reduced the radar and infrared signatures of aircraft that alerted air defenses to their presence. Previously, aircraft were often detected by long-range radar. Engineers have also developed a variety of techniques to completely eliminate traces. So why do some supposedly "secret" aircraft still leave them behind?

Get ready to dive into the world of the dark arts of aviation - of smoke and mirrors, acid and lasers.

Metal and Mirrors

Condensation trails (or condensation trails) are visible for the same reason as the breath or exhaust from the car on a cold day. Hot and humid air mixes with cold and dry air and creates condensation. In the case of traces, condensation takes the form of tiny ice crystals. They form around tiny particles, especially soot, in the engine exhaust.

The trails became a problem for the first time during World War II, when the formations of mass bombers of the U.S. Army Air Forces left large traces in the sky. German fighters could see the tracks from miles away, long before the planes themselves were visible, and learned to focus on them to make interceptions.

The technical magicians developed the chaff (palha), made of tiny metal strips, for the planes to position themselves behind them as reflective clouds. It helped blind the German radar, but the tracks were still visible. This made night attacks the preferred option. After the war, the jets replaced the piston engines; unfortunately, they left even more distinct traces.

The pilots soon discovered that the trails could be eliminated by slightly changing the altitude, although the science behind it was not fully understood until the 1950s.

A US Air Force AC-130 Gunship aircraft performs an evasive maneuver and launches chaff and flags during a firepower demonstration at the Nevada Test and Training Range in Nevada.

"In theory, there will always be drier air a few thousand feet above you," says Adam Durant, CEO of SATAVIA, which produces condensation track modeling and forecasting software. This usually makes it easier to locate a level where traces do not form.

The problem was that the pilots sometimes did not realize that they were leaving a trail until it was too late and due to the limited visibility behind them. This was literally a matter of life or death for the pilots of the CIA U-2 spy planes flying over Soviet territory. The pilots soon discovered a simple solution: equip the aircraft with a rearview mirror outside the cockpit to give a view from behind the aircraft.

The tests were carried out with "Article 349", a specially modified U-2 (below) to test a variety of stealthy technologies, including anti-radar ink known as "black velvet" and a rearview mirror. The details of the 1958 project were only released in 2003 and, even so, the reports were drafted, but it is clear that the manufacturers of U-2 Lockheed and the US Air Force were involved in the evaluation.

"It is the opinion of the Operation that this installation is a valuable asset," according to the CIA's evaluation in 'Rear View Mirror'. “The need will increase over time, based on estimates of future Russian interception capabilities.”

The tests showed that the pilot could see a trail when he was less than a kilometer in length; it was expected that it could also be useful for locating interceptor fighters. The external rearview mirror has become standard equipment and has been installed in many subsequent versions of the U-2.

A sulphuric smokescreen

Meanwhile, USAF engineers were looking for solutions that did not require the aircraft to change its flight route. They concentrated on the particles of the exhaust around which water drops form.

"The number of ice crystals depends a lot on the number of soot particles. If we were to reduce them, it would reduce the trail," says Dr. Marc Stettler, specialist in transport emissions at University College in London.

The researchers found that one of the main contributors was sulfur trioxide, which resulted from the combustion of sulfur in the fuel, so they tried fuel mixtures with low sulfur content. Ultimately, the effect was not enough, but the research continued for a few years.

The same research revealed that there may be another way to deal with traces by changing the fuel. Instead of preventing the formation of a trail by reducing sulfur, they increased the amount of sulfur so that there were even more particles in the exhaust. The idea was that this would change the size of the drops on the trail to make it invisible.

According to a 1962 United States Air Force study, if the particle size could be reduced to less than half a micron, the trail would appear as a blue mist instead of a white trail: "From any distance, this blue mist would be substantially invisible because of the lack of contrast with the atmosphere."

The researchers began to blow sulfur dioxide directly into the air inlet, but even that was not enough. The Dr. Roger Teoh, who is exploring the impact of aviation on climate change at Imperial College in London, says that even large increases in sulfur content have failed to have the desired effect. “The addition of large amounts of sulfur has led to only a very small reduction in the formation of the trail; and there may be unintentional consequences,” says Teoh.

Effective but harmful acid injections

In 1961, the U.S. Air Force had achieved something incredible. Photographs of a demonstration with a B-47 Stratojet quad-engine bomber show the engines on one side leaving a normal trail as usual, but nothing visible on the other side. The bomber had been equipped with a new system that injected chlorosulfonic acid into the exhaust. This achieved what sulfur experiments could not achieve: to produce a trail with too tiny particles to be seen.

The technique was highly effective, but the trail suppression equipment added 400 pounds to the bomber, reducing the load of bombs. In addition, the plane needed a supply of trail suppression chemicals equal to about two percent of the fuel, potentially adding 2,000 pounds more.

Although there is no record of the technology being deployed in bombers, the 'no-con' system was installed on Ryan Firebee drones flying on reconnaissance missions over Vietnam and China. These small and fast jet-powered drones usually avoided observation, but were sometimes denounced by their tracks.

Drones Firebee.

The acid injection system managed to keep the small drones invisible, but it was unpopular for other reasons. Chlorosulfonic acid is extremely corrosive and damages the engines, shortening their service life. It is also highly toxic and dangerous for ground teams.

Detecting traces with lasers

When the B-2 Spirit bomber was being developed in the late 1980s, it was initially equipped with a chlorosulfonic acid injection system similar to that of the Firebees. However, for reasons that were never disclosed, this was never used.

The reason may have been environmental; there was a growing awareness that the secret spraying of highly toxic chemicals from aircraft could attract criticism. This was even before the emergence of the conspiracy theories of the "chemtrail" of the 1990s, which accused the U.S. government of spraying mysterious chemicals from aircraft that left lasting traces. There is no evidence that this theory is connected with the real search for traces - whose objective was to prevent the formation of such traces.

U.S. Air Force Secretary Edward Aldridge revealed that an alternative solution had been found at a 1989 press conference on B-2, but kept journalists trying to guess what the new technology was. "The trail problem has been solved, but I'm not going to say how," Aldridge said.

There was a lot of speculation that the solution would be a new fuel additive or a deflector system to mix cold air with the exhaust (see below).

The Spy of the Stealth Condensation Trail

Noshir Gowadia was an engineer who worked in the complex B-2 stealth exhaust system. His project helped ensure that the cold air was mixed with the hot jet exhaust before leaving the plane, to dilute the thermal trace of the plane and make it more difficult to detect with infrared images.

Gowadia used his experience to redesign jet nozzles in order to eliminate visible traces. This involved a "ununiform flow field" - a region of turbulent mixture - that would spread the drops of water so much that any trail would be invisible to the human eye and other sensors. The USAF thought it had found a solution to the problem of the trail and granted Gowadia a contract to develop its concept into a finished product.

However, in 2011, Gowadia was convicted of espionage - specifically, passing details of stealthy exhausts to China - and sentenced to 32 years. The nozzle redesign project has been discontinued and it is not clear whether this technique can effectively eliminate traces.

It was only years later that the real secret was revealed as the PAS, or Pilot Alert System. Developed by the sensor company Ophir, the PAS uses a way of dealing: it fires a laser beam back to the jet exhaust and measures the dispersion of light in the ice particles. This can immediately detect when a trail begins to form, warning the pilot to change altitude before it becomes visible.

The PAS was certainly an improvement over the U-2 rearview mirror, but what the U. Air Force planners really wanted was to be able to fly without any risk of trail formation in the first place.

Back to basics

Changing the altitude works because the traces only form under particular conditions of temperature and humidity. German scientist Ernst Schmidt took the first steps towards a scientific understanding of the process in 1941 and, in 1953, Herbert Appleman, of the American Meteorological Society, developed a precise formula for the formation of the trail. Known as Schmidt-Appleman's criterion, this can be clearly expressed as a temperature and humidity graph: to avoid the formation of traces, just avoid the area mapped in the middle of the graph.

U.S. Air Force planners used the Schmidt-Appleman Criterion to develop increasingly sophisticated software models to predict where the trails will form. In 1998, USAF evaluated its JETRAX software as 84% reliable to determine if traces would appear on a flight path. Planners can redirect stealth missions to avoid leaving traces in the sky.

Although military forecasting software has always been kept confidential, there has been an increase in developments in the commercial sector. The reason: climate change.

A more ecological reason to avoid condensation trails

While some traces disappear quickly, others spread to form high-altitude cirrus clouds, which have a significant warming effect. In fact, the heating effect of cirrus traces is actually greater than that of CO2 of aviation fuel burning. Removing the tracks would make the flight less harmful to the planet.

"The trails represent 59% of the climate impact of air travel. This is equivalent to 1.8 billion tons of CO2 per year," says Durant. DECISIONX:NETZERO is SATAVIA's planetary atmosphere model, conducted by Artificial Intelligence and fed with commercial meteorological data. The key, appropriately, is cloud computing, which makes intensive computing accessible. This allows the system to divide the globe into cells of five square kilometers, stacked with sixty depth.

"We use global-scale climate data sets to conduct a physics-based model of atmospheric dynamics that shows us the probability of generating a trail on any route," says Durant.

While most meteorological models focus on what is happening at ground level, SATAVIA analyzes the cruise altitude of the aircraft and applies trail formation algorithms. Crucially, by showing the conditions at sixty different altitudes, it allows the flight plan to avoid the risk of condensation trails.

Durant notes that, although this requires some efforts in air traffic management, a small number of flights produce the most harmful and lasting trails. He says that most of the benefit could be obtained by redirecting only 5% of flights.

After a successful pilot scheme with the airline Etihad to test the software in practice, the company is refining its model in a commercial product. Durant is not aware of anything like it in the commercial world, but the military, with its enormous computing power, may well have something comparable.

Stealth technology still under secrecy

There may be other developments in this field that are not public. A 2014 patent from engine manufacturer Rolls Royce links a PALS-like sensor to an engine control system. The patent states that, by changing the efficiency of the engine, the exhaust can be changed to prevent the formation of traces. Rolls Royce refused to discuss this or other work in this area, as a bizarre plan to zap the exhaust with microwaves to prevent the formation of ice crystals.

“Usually, a more efficient engine can slightly increase the formation of a trail because the air in the exhaust leaves the engine at a lower temperature,” says Teoh. "Therefore, the reduction of trail formation can only be achieved by reducing engine efficiency, which probably has the cost of increasing fuel consumption."

Teoh also notes that new types of engine combustors can also dramatically decrease the amount of soot in the exhaust, ensuring that the fuel is fully burned before reaching the exhaust. “The latest ICAO aircraft emissions database, a set of data available to the public, shows that different types of fuel can significantly reduce the number of soot particles by up to four orders of magnitude,” says Teoh. This would represent a factor of ten thousand, which could be enough to eliminate visible traces.

Spy planes can still leave traces in places where they are not trying to hide - hence Lowe's lucky photo of that U-2. “Without a trail or perfect light, the U-2 is invisible,” says Lowe. "I would never have noticed this any other way."

The alleged RQ-180 flying over the Philippines. (Photo: Michael Fugnit)

But in the case of the RQ-180 photos, you should ask yourself why the same supposedly super-secret aircraft left highly visible traces three times in a row, always in broad daylight over a populated area? Once it can be explained by accident, twice it would suggest a learning failure, but three times it begins to seem deliberate.

The main point is that we are seeing the trails, which are taking us to the aircraft, because they want us to do it. This line in the sky is a deliberate pointer. Why this should happen and what is really being kept hidden - this is another mystery.

Source: Popular Mechanics

Tags: Military AviationStealth Technology (discretion)

Fernando Valduga

Fernando Valduga

Aviation photographer and pilot since 1992, he has participated in several events and air operations, such as Cruzex, AirVenture, Dayton Airshow and FIDAE. It has works published in specialized aviation magazines in Brazil and abroad. Uses Canon equipment during his photographic work in the world of aviation.

Related news

The fifth prototype of the KF-21 Boramae was presented during the South Korean president's visit to the KAI factory. (Photo: Korea Defense Blog)

MILITARY

South Korea reveals the fifth prototype of the KF-21 Boramae fighter

27/11/2022 - 14:53

Old Danish F-16 fighters can end up in Argentine hands.

MILITARY

Argentine delegation evaluated Danish F-16 fighters for possible acquisition

27/11/2022 - 12:23

MILITARY

In 1996, Pepsi 'played' about giving a jet hunt for Pepsi points. Two guys got what was necessary

27/11/2022 - 11:21

BRAZILIAN AIR FORCE

FAB F-5 fighter becomes a monument in a city in the interior of Minas Gerais

27/11/2022 - 10:31

MILITARY

USAF's F-35 Lightning IIs still can't fly less than 40 km of lightning

27/11/2022 - 10:40

The report exposes the reality that it costs much more to fly planes than to buy them. The E-4B costs almost 400 thousand dollars per hour of flight.( Photo: Staff Sgt. Michael Haggerty / U.S. Air Force)

MILITARY

What is really the hourly flight cost of a US military aircraft?

26/11/2022 - 17:16

Insta Cavok

Cavok Twitter

home Main Page Editorials INFORMATION events Cooperate Specialities advertise about

Cavok Brazil - Digital Tchê Web Creation

Commercial

Executive

Helicopters

HISTORY

Military

Brazilian Air Force

Space

Specialities

Cavok Brazil - Digital Tchê Web Creation