blawgas-blog

[blawgas-blog]

Jungtinė Karalystė prieš pat sueinant terminui įgyvendinti ES naujuosius reikalavimus dėl slapukų, nusprendė sušvelninti savo poziciją - leido svetainėms pripažinti, kad vartotojai suteikia "numanomą" sutikimą įrašyti slapukus jų kompiuteriuose.

[blawgas-blog]

ACTA mitai ir grėsmės

Šiandien jau visi žino (wikipedia.org dėka), kad ir kokie geri buvo SOPA ketinimai, jų įgyvendinimas galėtų baigtis teisėtos veiklos blokavimu internete. Sausio 26 d. 22 ES valstybės, įskaitant Lietuvą, pasirašė daugiašalį susitarimą dėl kovos su klastojimu, kuris iš karto imtas (pri)lyginti su SOPA. ES ėmėsi neigti mitus apie šį susitarimą, tuo tarpu išlieka nerimas, jog šis susitarimas baigsis interneto laisvės blokavimu.

Pažvelgus giliau, susitarimas tikrai reikalingas ir ketinimai geri, tačiau 27 straipsnis, nors ir atrodo geras, bet yra grėsmingas.

Iš esmės susitarimas skirtas kovai su klastotomis prekėmis, kas tikrai yra būtina užtikrinant vartotojų saugumą (juk niekas nenorėtų pirkti padirbtų vaistų), tačiau štai ką numato 27 straipsnis:

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisėje būtų nustatyta 2 skirsnyje (Civilinis teisių gynimas) ir 4 skirsnyje (Baudžiamųjų nuostatų vykdymas) nurodytų procedūrų užtikrinimo tvarka, pagal kurią būtų galima imtis efektyvių veiksmų kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais skaitmeninėje erdvėje, įskaitant skubias taisomąsias priemones pažeidimams išvengti ir taisomąsias priemones, kurios atgrasytų nuo tolesnių pažeidimų.

Paprastas klausimas skaitytojui - kokios gi priemonės galėtų būti "skubios taisomosios" (angl. "expeditious remedies")? Europos Komisija teigia, kad ACTA "necenzūruos ir neuždarinės interneto svetainių". Tačiau kokios gi kitos priemonės leistų greitai ir efektyviai sustabdyti pažeidimus internete? Panašu, kad ACTA pagrindu valstybės tiesiog bus priverstos savo įstatymuose numatyti panašias priemones kaip SOPA. Iš Europos Komisijos tada turbūt girdėsime - "juk tai ne ACTA, tai nacionaliniai įstatymai leidžia uždaryti svetaines".

Kita to paties straipsnio dalis:

4. Šalis pagal joje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus gali įgalioti kompetentingas institucijas nurodyti interneto paslaugų teikėjui skubiai pateikti informaciją teisės turėtojui, pagal kurią būtų galima nustatyti tariamai pažeidimą padariusį abonentą, jeigu teisės turėtojas pateikė teisiškai galiojantį skundą dėl prekių ženklo, autoriaus teisių arba gretutinių teisių pažeidimo ir jeigu tokios informacijos reikia, kad tos teisės būtų apsaugotos ar užtikrintos. Ši tvarka taikoma taip, kad nebūtų kuriama kliūčių teisėtai veiklai, įskaitant elektroninę prekybą, ir kad pagal tos Šalies teisę būtų užtikrinti pagrindiniai principai, kaip antai žodžio laisvė, teisė į nešališką procesą ir privatumo apsauga.

Tai nėra nauja nuostata, panaši numatyta Direktyvoje dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, kurios įgyvendinimas sutiktas kontraversiškai. Tačiau jeigu paslaugų teikėjai bus įpareigojami teikti identifikuojančius duomenis, ar neturės jų ir kaupti bei rinkti tokius duomenis, kurių dabar nerenka?

ACTA 27.3 straipsnis taip pat įpareigoja valstybes skatinti bendradarbiavimą tarp verslo sektorių kovojant su pažeidimais. Kokios "bendradarbiavimo" formos turimos omeny? ar tai negalėtų būti interneto paslaugų teikėjų "bendradarbiavimas" su leidėjais? ar "bendradarbiavimas" bus tiesioginis ir nereikės jokios teismų kontrolės?

[blawgas-blog]

Nuo 2012 m. balandžio 1 d. įsigalioja reglamentas, pagal kurį 1 mln. Europiečių pareiškus norą priimti ar pakeisti ES teisės aktus, tokią iniciatyvą privalės svarstyti Europos Komisija. Jau galima apžiūrėti, kaip veiks ši sisitema.

[blawgas-blog]

Teismų sprendimų suasmeninimas Slovakijoje - pavyzdys Lietuvai

Nuo 2012 m. sausio 1 d. Slovakijoje pradeda veikti nauja teismų sprendimų viešinimo sistema ir duomenų bazė. Viena iš naujovių - teismų sprendimai bus suasmeninti, t.y. nebus ištrinami asmens duomenys iš skelbiamų teismų sprendimų.

Lietuvoje kol kas tęsiama teismų sprendimų ir nutarčių "nuasmeninimo" praktika, kuri išties yra keistoka. Juk vienas iš kertinių teismo proceso principų leidžia bet kuriam visuomenės nariui stebėti vykstantį teismo procesą. Bet kuris 16 metų sulaukęs asmuo gali stebėti civilinės bylos nagrinėjimą posėdžių salėje ir girdėti dalyvaujančių byloje vardus ir pavardes. Kodėl vardai ir pavardės ištrinami iš viešai skelbiamų teismų sprendimų, visiškai nesuprantama.

Kaip teisingai pastebima čia, jeigu Lietuvos teismas perduotų kurios nors bylos klausimo nagrinėjimą ES Teisingumo Teismui, bylos dalyvių vardai ir pavardės taptų žinomos visai Europai, nors Lietuvoje ir būtų "nuasmenintos".

[blawgas-blog]

Duomenų inspekcija teikia rekomendacijas, bet pati jas pažeidžia

Praėjo beveik pusmetis po to, kai įsigaliojo naujieji reikalavimai dėl slapukų naudojimo. Jų esmė - vadinamas "opt-out" režimas, kai vartotojams turėjo būti suteikiama galimybė nesutikti su slapukų įrašymu jų kompiuteryje, pakeistas į "opt-in" režimą. Slapukus vartotojų kompiuteriuose galima įrašyti tik gavus jų išankstinį sutikimą po to, kai vartotojui suteikiama išsami informacija apie jų naudojimą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2011 m. gruodžio 15 d. išleido rekomendaciją dėl slapukų naudojimo, kurioje naujieji įstatymo reikalavimai glaustai ir aiškiai aprašyti, pateikti pavyzdžiai, kaip turėtų būti gaunami vartotojų sutikimai.

Tačiau inspekcija savo duotų rekomendacijų nesilaiko. Rekomendacijose aiškiai nurodoma, jog vartotojas turi aktyviai pareikšti sutikimą, taip pat pažymima, kad nepakanka vartotoją tik informuoti apie slapukų naudojimą. Tačiau tituliniame inspekcijos svetainės puslapyje pateikiamas įspėjamasis tekstas, nesudaroma jokia galimybė vartotojui pareikšti sutikimą ar nesutikimą, bet slapukai į lankytojo kompiuterį įrašomi ir naudojami:

Informuojame, kad prisijungus prie Inspekcijos svetainės į Jūsų kompiuterį bus įrašyti slapukai, nurodyti šioje lentelėje. Jie skirti informacijai perduoti elektroninių ryšių tinklu bei gauti statistinę informaciją siekiant pagerinti svetainės darbą.

Toks elgesys visiškai nesiderina su rekomendacija. Taip pat ES institucijų išaiškinimais, kurie reklamos industrijos pastangas, kurios išlaiko "opt-out" režimą, aiškiai laiko nepakankamomis ir įspėja, kad tokios iniciatyvos klaidina verslą dėl atitikimo naujiems reikalavimams, o tai neatleidžia nuo pareigos šių reikalavimų laikytis ir nešalina atsakomybės už jų nesilaikymą. Tuo tarpu Lietuvos duomenų inspekcija pati imasi klaidinamos praktikos. Tikėkimės, kad tai bent jau švelnins atsakomybę.

[blawgas-blog]

Twitter sekėjai įvertinti po 2,5 USD

Anksčiau rašėme apie ginčą dėl LinkedIn kontaktų sąrašo priklausomybės darbdaviui. Šiandien dalinamės naujienomis apie ginčą dėl Twitter paskyrų sekėjų.

Buvęs Phonedog.com darbuotojas Noah Kravitz, valdęs Twitter paskyrą ir sukaupęs 14 tūkstančių sekėjų, sulaukė ieškinio dėl kompensacijos už kiekvieną sekėją. Darbdavio vertinimu, buvęs darbuotojas, darbo metu sukaupęs didelį kiekį sekėjų, turi mokėti kompensaciją darbdaviui - po 2,5 USD per mėn. už kiekvieną sekėją.

Paskirų ir jų sukurtos vertės priklausomybės klausimas nėra iki galo sureguliuotas nei interneto portalų taisyklėmis, nei darbdavio ir darbuotojo susitarimais. Todėl atsakymų variantų yra daug. Viena vertus, darbuotojas sukaupdamas sekėjus naudojasi darbdavio resursais ir jo paskyra paprastai susijusi su darbdavio interesais. Kita vertus, paskyra populiarumo sulaukia dėl to, kad vartotojai tiesiogiai kontaktuoja su darbuotoju, patraukiančiu jų dėmesį asmeninėmis savybėmis. Dėl sekėjo įkainojimo taip pat galima spekuliuoti - dauguma iš jų yra neaktyvūs, be to, yra nemažai būdų, kaip dirbtinėmis priemonėmis padidinti sekėjų skaičių. Beje, teko girdėti, kad Lietuvoje vienas "like" Facebook puslapiui marketingo profesionalų vertinamas apie 10 ct.

Aišku viena. Kuo toliau, tuo daugiau nesureguliuotų klausimų iškelia naujosios interneto paslaugų terpės. Todėl reikėtų tikėtis detalesnių darbo sutarčių ir įmonių vidaus taisyklių gausėjimo šiose srityse.

[blawgas-blog]

Laisvė Internete apginta!

Ši diena šviesesnė. Internetas švenčia. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apgynė Interneto laisvę, pasakydamas, kad negalima versti interneto paslaugų teikėjų nuolat stebėti visą duomenų srautą, kad būtų apsaugotos autorių teisės.

Į ES Teisingumo Teismą kreipėsi Belgijos teismai, siekdami išsiaiškinti, ar ES teisė leidžia įpareigoti interneto paslaugų teikėjus filtruoti Internetu siunčiamą turinį ir blokuoti neteisėtų kopijų siuntimą. Teismo atsakymas griežtas ir aiškus – autorių teisės turi būti saugomos, tačiau jos nėra absoliučios. Autorių apsaugos tikslais negalima suvaržyti interneto paslaugų teikėjų verslo, užkraunant jam nebūdingas funkcijas ir kaštus. Be to, viso turinio filtravimas pažeidžia asmenų teises į privatumą ir informacijos laisvę, nes filtravimo sistema gali blokuoti ir teisėtą turinį.

Teismo sprendimu nebuvo paneigta galimybė kovoti su neteisėta informacija Internete. Teismai gali taikyti kitas proporcingas ir žmogaus teisių nevaržančias priemones – įpareigoti pašalinti neteisėtą turinį ir pan. Interneto komentatoriai mano, kad sprendimas naudingas ir autoriams bei kūrybinei industrijai. Jiems netiesiogiai sakoma, kad reikia ieškoti naujoviškų verslo modelių, o ne tik pasikliauti autorių teisių gynimu.

Lietuvos teismuose panašių laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nebuvo prašoma. Paslaugų teikėjai ir žmonės gali būti ramūs, kad ir ateityje nebus.

[blawgas-blog]

Jūsų LinkedIn kontaktai - darbdavio nuosavybė

Populiaraus profesinio socialinio tinklo LinkedIn.com vartotojas sulaukė netikėto verdikto. Anglijos teismas nusprendė, kad darbuotojas, sukūręs profesinių kontaktų bazę, turi perduoti visuos šiuos kontaktus darbdaviui ir negali jų naudoti savo asmeniniam verslui.

Darbdaviui pavyko įtikinti teismą, kad kontaktų sąrašas, kuriuos darbuotojas sukaupė darbo metu, sudaro konfidencialią informaciją, kurią darbuotojas privalo saugoti darbo metu, ir "grąžinti" ją darbdaviui darbo santykiams pasibaigus. Toks sprendimas didina įtampą tarp darbdavio ir darbuotojų, nes, viena vertus, darbdavys skatina darbuotojus naudoti socialinius tinklus profesinėje veikloje, tačiau tokio naudojimo rezultatus priskiria savo nuosavybei.

Nėra vienareikšmio atsakymo, ar kontaktų sąrašas gali būti įstatymo saugoma konfidenciali informacija. Kai kuriuose teismų sprendimuose buvo pripažinta, kad informacija, esanti socialiniuose tinkluose, ir taip yra vieša, todėl negali būti saugoma.

Prisimenant, kaip Lietuvos įstatymai (Civilinio kodekso 1.116 straipsnis) apibrėžia komercinių paslapčių sąvoką, tikrai įmanoma argumentuoti, kad darbuotojo surinkti partnerių, tiekėjų, klientų kontaktai yra darbdaviui vertinga informacija, o ši informacija nėra vieša vien dėl to, kad socialinių tinklų paskyros yra privačios ir matomos tik siauram ratui žmonių. Lietuvos darbdaviui beliktų tik įrodyti, kad jis deda pastangas tokios informacijos konfidencialumui apsaugoti. Tą galima įrodyti, jeigu konfidencialumo sutartyje bus nurodyta, jog šiuos kontaktų sąrašus darbuotojas turi saugoti kaip konfidencialią informaciją. Paprastai tokiose sutartyse klientų, tiekėjų, partnerių sąrašai visada laikomi komercine paslaptimi.

[blawgas-blog]

Apple nebeleis atsirakinti Android braukiant pirštu

Šiandien paskelbta, kad Apple Inc. buvo išduotas patentas saugantis tokį išradimą:

Įrenginys su lietimui jautriu ekranu gali būti atrakintas gestais, atliktais ant lietimui jautraus ekrano. Įrenginys atrakinamas, jeigu kontaktas su ekranu atitinka iš anksto nustatytą gestą įrenginiui atrakinti.

Tai reiškia, kad Apple Inc. turi teisę uždrausti kitiems gaminti, naudoti, parduoti gaminius, kurie turi ekvivalentišką funkciją. Kitaip tariant, android įrenginių gamintojai nebegalės diegti šios funkcijos į savo įrenginius, turės pašalinti iš prekybos įrenginius, kurie pagaminti su šia funkcija, be to, Apple Inc. gali reikalauti žalos atlyginimo už iki šiol patento pažeidimais padarytą žalą (sumas sunku net įsivaizduoti).

Žinoma, taip paprastai istorija tikrai nesibaigs. Kyla daug abejonių, ar toks išradimas apskritai gali būti saugomas patento. Todėl tikėtina, kad Apple Inc. reikalavimai bus pasitinkami su priešiniais ieškiniais.

Verta pastebėti, kad Lietuvoje patentai, išduoti JAV, automatiškai negalioja (dėl apsaugos teritorialumo principo), nebet patentų galiojimas išplėstas į Europą. Bet kokiu atveju, paprastiems vartotojams nėra ko bijoti. Jie galės pasinaudoti Lietuvos patentų įstatymo (26 straipsnis) numatyta išimtimi, kuri leidžia naudotis patentus pažeidžiančiais gaminiais, jeigu tai daroma savo poreikiams ir nekomerciniais tikslais.

[blawgas-blog]

gramatinė klaida konstitucijoje

Žmogus patebėjo Konstitucijoje gramatinę klaidą, paprašė ją ištaisyti. Tačiau ne taip paprasta pakeisti Konstitucijos tekstą, netgi kablelį įrašyti gali tik Seimas kvalifikuota balsų dauguma.

[blawgas-blog]

Mes, Jungtinių Tautų Tautos, pasiryžusios išgelbėti būsimas kartas nuo karo rykštės, kuris du kartus vienos kartos žmonėms atnešė neapsakomų kančių, ir vėl įtvirtinti tikėjimą pagrindinėmis žmogaus teisėmis, jo asmenybės orumu bei verte, lygiomis vyrų ir moterų, ir didelių bei mažų tautų teisėmis, ir sudaryti sąlygas, kuriomis galėtų būti laikomasi teisingumo ir įsipareigojimų, numatytų tarptautinėse sutartyse bei kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, ir skatinti socialinę pažangą ir kurti geresnes laisvo gyvenimo sąlygas, ir šiais tikslais būti pakančios ir taikiai gyventi kartu geros kaimynystės dvasia, ir suvienyti mūsų jėgas tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti, ir, laikantis principų ir nustatant metodus, užtikrinti, kad ginklų jėga būtų naudojama tik siekiant bendro tikslo, ir panaudoti tarptautines institucijas visų tautų ekonominei bei socialinei pažangai skatinti, nusprendėme suvienyti mūsų pastangas šiems tikslams pasiekti. Todėl mūsų vyriausybės per atstovus, susirinkusius San Francisko mieste ir pateikusius patikrintus tinkamus įgaliojimus, pritarė šiai Jungtinių Tautų Chartijai ir ja įsteigė tarptautinę organizaciją, pavadintą „Jungtinės Tautos“.

Šis tekstas įsigaliojo prieš 66 metus.

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=160266

[blawgas-blog]

Priešingi teismų sprendimai žmogaus teisių nepažeidžia?

Praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė labai kontraversišką sprendimą. Teismas nutarė, kad valstybės teismų priimamai sprendimai, priešingai išsprendžiantys tą pačią situaciją, nepažeidžia žmogaus teisės į teisingą teismą. Valstybės teismų praktikoje gali būti prieštaravimų, nes juos išspręsti ir suvienodinti reikia laiko. Todėl, teismo nuomone, prieštaringi teismų sprendimai gali būti toleruojami.

Europos Žmogaus Teisių Teismo kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimas pareiškėjams Turtikos piliečiamas Nejdet Şahin ir Perihan Şahin nesuteikė daug vilčių. 6 prieš 1 kolegijos teisėjai nusprendė, kad Turkijos teismai, priėmę priešingus sprendimus, teisės į teisngą teismą nepažeidė. Tačiau už 2011 m. spalio 20 d. EŽTT Didžiosios Kolegijos sprendimą balsavo 10 iš 17, kas rodo, kad problema nėra tokia aiški ir paprasta, nors pareiškėjai bylą pralaimėjo.

Žinoma, Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra ta institucija, kuri turėtų įgaliojimus nustatyti reikalavimus valstybėms, kaip šios turėtų formuoti ir vienodinti teismų praktiką. Tačiau, kaip rašoma 7 teisėjų pasirašytoje atskirojoje nuomonėje, ilgalaikis teismų praktikos prieštaringumas, kuris susidaro dėl to, kad valstybėje tiesiog nėra mechanizmo, kaip pašalinti prieštaras, pažeidžia žmogaus teises, yra nesuderinamas su lygybės prieš įstatymą principu.

Lietuvoje buvo ginčų dėl to, ar teismų sprendimai turi precendento galią. Šie ginčai dabar aprimę, bet tęsiasi. Tačiau Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu buvo aiškiai pasakyta, kad Lietuvoje tos pačios situacijos turi būti sprendžiamos vienodai. Taigi, Lietuva turi mechanizmą, kuris ilgainiui teismų praktikos prieštaravimus pašalintų.

[blawgas-blog]

Sovietų sąjungos herbas nebus įregistruotas kaip Europos prekių ženklas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šiandien paskelbė, kad Sovietų sąjungos herbas negali būti įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas. Teismas pažymėjo, kad tokio ženklo registravimas pažeistų trijų ES valstybių - Čekijos, Latvijos, Vengrijos - viešąją tvarką, būtų nesidarinamas su moralės principais reikšmingoje ES visuomenės dalyje, kuri buvo pavergta sovitinių režimų.

Spaudos pranešimą apie priimtą teismo sprendimą neminima Lietuva, tačiau Lietuvoje sovietinės simbolikos viešas demonstravimas yra pripažįstamas administraciniu teisės pažeidimu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188-18 str.).

[blawgas-blog]

10 dienų atlyginimo bausmė už albumo dalinimąsi torrent'uose

Kaip rašė TorrentFreak.com vienas thepiratebay.org vartotojų buvo nuteistas dešimties dienų atlyginimo dydžio bauda už tai, kad torrent'ų pagalba išplatino albumą dar iki jis buvo viešai išleistas.

Tai, žinoma, kelia tradicines diskusijas, ar paprastas(?) autorių teisių pažeidimas gali būti baudžiamas kriminalinėmis bausmėmis, ar galima atimti iš tokio "nusikaltėlio" kompiuterį, kuris naudojamas ir legaliai veiklai, be kurio žmogus atkertamas nuo informacinio pasaulio, e-bankininkystės? Kita vertus, kaip kitaip kovoti su autorių teisių pažeidėjais? Jeigu būtų persekiojami tik stambaus masto pažeidimai, paprasti vartotojai imtų jaustis nebaudžiami.

Tačiau įdomiausia Lietuvos teisės požiūriu šioje naujienoje yra pati bausmė. Tiksliau - tai, kaip ji yra individualizuojama, pritaikoma konkrečiam pažeidėjui. Lietuvoje už nusikaltimus skiriamos baudos skaičiuojamos minimaliais gyvenimo lygiais. Minimalus gyvenimo lygis (šiuo metu 130 Lt) yra vienodas visiems. Todėl individualizuojant baudą neatsižvelgiama į realų bausmės poveikį konkrečiam nusikaltėliui. Tuo tarpu, Švedijos sistema - kai bausmės dydis nustatomas pagal žmogaus pajamų kiekį per tam tikrą laikotarpį - žymiai efektyvesnė. Skiriant baudą žiūrimą, kiek laiko žmogus negaus pajamų, ir pagal tai nustatomas bausmės poveikio sunkumas. Puikus pavyzdys Lietuvos bausmių sistemai tobulinti!

[blawgas-blog]

Siekiama tiesiogiai transliuoti teismų procesus

Riaušės Jungtinėje Karalystėje paskatino diskusijas apie tai, kad visuomenei turėtų būti transliuojami teismų procesai per televiziją. Anglijos teisingumo ministerija ėmėsi spręsti šį klausimą, konsultuodamasi su teismais. Taigi, gali būti, kad teismų procesai bus matomi visuomenei.

Lietuvoje teismų procesų viešumas yra vienas iš senųjų fundamentalių proceso principų tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese. Kiekvienas pilnametis visuomenės narys turi teisę stebėti bet kurį teismo posėdį. Tokiu būdu visuomenė gali pati vertinti, ar procesai vyksta sąžiningai ir objektyviai. Kita vertus, tai drausmina teisėjus, skatina juos būti objektyviais ir kultūringais.

Deja, garso ir vaizdo įrašai, o juo labiau transliacijos nėra leidžiamos. Sunku suprasti to priežastis. Juk šiuolaikinės technologijos leistų įtraukti visuomenę į teismų veiklą, būtų pasiektas teismų skaidrumas ir išsklaidytas dažnai nepagrįstas neigiamas visuomenės nusiteikimas prieš teismus.

Beje, Lietuvoje yra vykusi vieno proceso televizijos transliacija - B. Dekanidzės teismas.

[blawgas-blog]

Naujų e-privatumo reikalavimų nesilaiko net Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija!

Praėjo lygiai mėnuo nuo Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo. Šalia kitų naujovių, įstatymo 61 straipsnio 4 dalies pakeitimas reikalauja, kad interneto svetainių valdytojai gautų vartotojo sutikimą prieš tai, kai įrašoma informacija (taip vadinami slapukai ar sausainukai, angl. cookies) vartotojo kompiuteryje.

Buvo akivaizdu, kad šias naujoves praktikoje įgyvendinti bus labai sunku, nes interneto versle slapukų naudojimas seniai tapęs įprastu. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymo reikalvimų galima nevykdyti ir tiesiog nieko nedaryti.

Atlikus nedidelį tyrimą aiškėja, kad naujieji įstatymo reikalavimai kol kas yra tiesiog ignoruojami. Nei vienas didžiausias naujienų portalas Lietuvoje nevykdo naujųjų reikalavimų. Valstybės įstagos, įskaitant ir vartotojų teises ginančias bei ryšius reguliuojančias, taip pat kol kas naująjį įstatymą laiko mirusia norma. Vienintelį Seimą galima pagirti, nes draudžiami slapukai Seimo svetainėje nenaudojami.

Tyrimo duomenys:

Paradoksalu, kad net Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri atsakinga už naujųjų įstatymo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, nesiėmė jokių veiksmų (paveikslėlis žemiau), kad atsiklaustų vartotojų, ar gali jų kompiuteriuose įrašyti duomenis, reikalingus puslapio lankomumo statistikai fiksuoti:

Daugumoje sveitainių naudojama Google Analytics, kurios skriptai sukuria ir įrašo slapukus, reikalingus vartotojų lankomumo statistikai fiksuoti. Nors šie slapukai ypatingos žalos vartotojų privatumui, matyt, nedaro, už jų naudojimo teisėtumą atsako ir interneto svetainės. Tačiau yra ir tokių svetainių, kur slapukai nuadojami taip vadinamai elgsena pagrįstai reklamai (angl. behavioral advertising), kam pirmiausia ir buvo skirti naujieji įstatymo apribojimai.

[blawgas-blog]

Krepšinio įstatymai

Belaukiant #Eurobasket2011 įdomu pavartyti įvairius FIBA teisinius dokumentus, kur galima rasti nemažai įdomybių.

Pavyzdžiui, reikalavimai reklamai ant žaidėjų aprangos itin griežti. Reklamos negali būti ant trumpikių galinės dalies! Taigi, ant Lietuvos rinktinės žaidėjų galinės dalies rytoj "Siemens" reklamos turėtume nebematyti. Taip pat draudžiama visa reklama ant batų, kojinių, apatinių rūbų. Už reklamos draudimų pažeidimus gali būti paskirta bauda iki 120 000 Šveicarijos frankų (~350 tūkst. Lt). Beje, alaus ir vyno prekių ženklai reklamose leidžiami.

Iš dešimties auksinių taisyklių pirmoji yra sąžiningo žaidimo ("fair play") taisyklė. Antroji pagal eilę auksinė taisyklė be kita ko skelbia - "geri pralaimėtojai užtarnauja daugiau pagarbos nei blogi laimėtojai".

Dar keletas įdomesnių:

Atidarymo ceremonijoje leidžiama sakyti dvi sveikinimo kalbas, kurios turi trukti apie 30 sekundžių.

Jeigu komanda nepasirodo aikštėje ilgiau kaip 15 minučių, jai įskaitomas pralaimėjimas rezultatu 20:0.

Žaidimo metu gali būti skiriamos dvi televizinės pertraukos (reklamai) iki 100 sekundžių trukmės.

Kai kyla muštynės (kova) tarp žaidėjų, tik treneriui ir jo padėjėjui leidžiama įeiti į aiktelę. Kiti į aikštelę įėję žaidėjai muštynių metu - diskvalifikuojami.