Text
Prasidėjus paauglystei buvau įsitikinusi, kad šventai tikiu krikščioniškuoju dievu. Meldžiausi Jėzui Kristui ir jo tėvui kas naktį dievobaimingai galvodama, kad atlieku pareigą sau ir jiems. Tai buvo tarsi amžinos jaunystės eliksyras - priesaikingai tikėjau, kad jei melsiuosi kas naktį, man nieko blogo nenutiks. Tiesa, leisdavau sau nesimelsti, jei nenakvodavau namuose (o taip, ko tie jaunatviški hormonai neprigalvoja)... Būtent tai vieną naktį ir privedė mane prie pamąstymų - ar Jis, tas aukščiausiasis mano dievas, neturėtų supykti dėl to ir kažkaip mane bausti, kad pareigą atlieku tik nakvodama namuose? Nuo tada nebesimeldžiu namuose. Nuo kokių šešiolikos metų. O tada ir visai pasiduodu nereligingumui (nesakau tikėjimui, nes tikiu dar daug kuo). Mano draugės sako, kad nėra vaikino, kuris man nepatiktų, nesvarbu kiek tas patikimas truktų. Galbūt. Galbūt iš tiesų kiekvienas vaikinas, kurį įsimyliu, man tampa dievu per kelias mūsų pažinties valandas. Bet taip pat greitai, dažniausiai pradėjus veikti logikai, tas jo dieviškumas išnyksta. Dievų nėra ir neturėtų būti. Reikia nuo šiol bendrauti su žmonėmis ir tik su jais.
0 notes
Quote
The difference between sex and death is, with death you can do it alone and nobody’s going to make fun of you.
0 notes
Photo






Remembering the little trip to the Netherlands and back...
1 note
·
View note
Photo

Myliu sekmadienius kaip šis. Kovo 4 diena, atsikėliau 9 ryto - saulėta kaip tikrą pavasarį. 11 valandą su mama jau pajudėjom iš namų į masinę sumaištį, kitaip vadinamą “Kaziuko muge”. Mačiau gražių dalykų, bet tobulų auskarų taip ir neradau… Už tai prisipirkom skanumynų ir grįždamos namo dar išgėrėme karšto vyno. Linksmiausia dalis Kaziuke yra ta, kad kasmet gali skaičiuoti, kiek pažįstamų veidų sutiksi.
Na, iki kitų metų,Kazy! Gal susitaupysiu tiek pinigų, kad nusipirkčiau didelį gražų vazoną rozmarinų krūmui arba bent jau medinę lėkštę užkandžiams prie vyno.
O toliau šį sekmadienį laukia australiškas baltas “Fox Grove” Chardonnay Semillon vynas su mugėje pirkta latviška karštai rūkyta skumbre.
P.S. Pastebėjau savyje meilę latviams, with no apparent reason.
1 note
·
View note
Text
Noriu griebt savo artimiausius, krautis kuprinę ir lėkt prie ežero. O ten prisiuostyti medžių ir vandens gaivos, išsimaudyti joje, o tada vakare užkurti ugnį ir sklindant miško ir balsų muzikai šildytis ir mylėti viską, kas aplink.
0 notes
Text
Žmonių pasiekimai pastaruoju metu verčia mane verkti iš laimės, iš pasididžiavimo, ar dar kažko. Taip keista. Tiesiog žiūri ką nors, pasako, kad žmogus nominuotas Oskarui šiais metais ir aš jau sėdžiu ašarose. What's up with that?
1 note
·
View note