Tumgik
demainutyvai · 6 years
Text
terrifying your own child into submission makes you an abuser.
watching your child cry and screaming at them to stop and invalidating their pain and reasons for crying makes you an abuser.
staring at your child in disgust and contempt after they displease you makes you an abuser.
threatening to your child to take away their basic resources if they don’t give you exactly what you want makes you an abuser.
forcing your child to feel ashamed for not living up to your ideals makes you an abuser.
using slurs, hateful names and insults on your own child without any regard to what it does to their mental health makes you an abuser.
forcing your child to chase impossible expectations and making them feel like they’re worthless for not achieving them makes you an abuser.
acting like your child is a burden and a waste of space and blaming their illness/disability/depression on it makes you an abuser.
behaving like your child will never amount to anything and isn’t worth any resources and nurturing makes you an abuser.
making your child feel like they’re never good enough makes you an abuser.
if your child’s heart is hurting because they know no matter what they do and how hard they try they will always be a failure in your eyes, you are an abuser.
if your child can’t look at themselves without self hatred because they had to look at themselves from your perspective and all they saw is disgust and hatred, you’re an abuser.
If your child is struggling to believe they have the right to live and to be cared and loved, if they can’t stop hearing your hateful voice putting them down and using their every action to prove they’re worthless, you’re an abuser.
If you watched your child in pain and assured them they deserved it, you’re an abuser.
If your child can’t love themselves from how badly you hated them, you’re an abuser.
112K notes · View notes
demainutyvai · 6 years
Photo
Tumblr media Tumblr media Tumblr media Tumblr media
14 notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Text
kartais be galo sunku atiduoti švelnumą
galbūt taip yra dėl praėjusio karto
už rūko prasideda miestas kur diena kaip kine sulėtės
vis dažniau pajuntu pavasarį tirpdantį pirštų galus
vis klausi manęs ar dabar parašyčiau knygą ir aš tau atsakau kad dar be galo daug jų turiu perskaityti prieš to imdamasi bet tu manęs klausi ir vėl ir vėl ir vėl
tau paprašius tau paprašius vos paprašius panorėti
ankstyvą rytą pabudus girdimi maži paukščiai
tada pagalvoju kad norėtųsi dažniau užmigti labai anksti ir pačiai be pastangų pabusti dar prieš aštuonias
tu esi išprotėjusi surikata
taip esu
pripratau prie tavęs o dievai pripratau ir baisiau dabar nei tądien kai atvykai trumpam į svečius ir lydėjau tave išeinantį ir sakėm vienas kitam kad be galo baisu ir man drebėjo kojos dėl šalčio bet įsivaizduok jei taip būtų drebėjusios dėl baimės
žiūrėk į mane
2 notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Photo
Tumblr media
103 notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Photo
Tumblr media
Jacob Kassay (1984-) Untitled 2002 (122 by 91,4 cm)
569 notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Photo
Tumblr media
McCall Olsen
18K notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Text
nesinori per daug laiko praleisti svarstant apie tai kaip kartais būna negerai
vis dažniau pavyksta to išvengti ir vis dažniau pavyksta nuveikti vis daugiau
pirštų galais ir alkūnėmis jaučiu artėjančius pavasarius ir pasidaro be galo šilta ir be galo malonu
nors lapkričio irgi neatsisakyčiau
niekada
pilnatys
norėdavau turėti tokius santykius su žmonėmis kaip moterys kurios matys tave sapnuose ir iš tiesų galvojau tokius turinti o paskui nebe o paskui ir vėl ir vėl nebe tačiau dabar esu įsitikinusi kad nieko neprarandu nes mane varto sniege ir aš negaliu liautis tirpusi savo pačios juoke
statyboslažybos galėtų būti statybosadekvačiųvyrųpožiūriųįvisasmoterisnepriklausomainuotoarjosjųmotinosirseserysirdukrosarstriptizošokėjosirjųviršininkėsirpraeivėskuriospasijuntaneįtikėtinaišlykščiaikaikoksdebiloidasnusprendžiajogštaičiapaprašytinučiulptyranormalu
žinau ir suprantu kad nori klausyti bet o mielasis ar žinai
ar žinai
1 note · View note
demainutyvai · 7 years
Text
negali garsiai rėkti apie kažkada pasirodysiančius pavasarius vos pajutęs pirmą skruostus šildantį spindulį nes galbūt rytdieną jo nesutiksi bet padariau klaidą ir rėkiau o dabar be galo be krašto skaudu
kartais mokyklą norisi baigti labiau nei visada
kartais išeiti pasivaikščioti norisi labiau nei visada
kartais stebi žmogų už stalo ir jis stebi tave ir akimirką jo akys sujuda ir jis visas apsipina pačiomis švelniausiomis būsenomis ir susižavi juo kaip dar niekad nebuvę ir jis paklausia kas yra ir tu sakai kad nieko bet o velniai jei tik jis pamatytų save tavomis akimis
pradedu nebesuprasti kiek vienatvė man maloni o kiek skausminga
ne vienišumas o sausa vienatvė
įdomu kiek laiko žmogus gali praleisti vienatvėje
įdomu kiek laiko kiekvienas žmogus gali praleisti vienatvėje
pradedu mylėti pavasarį
nors žvilgsniai mūs dar niekad nesutikę
tos būsenos vidinės
kuria kopiama aukštyn ridenama žemyn
o velniai
1 note · View note
demainutyvai · 7 years
Photo
Tumblr media
724 notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Photo
Tumblr media
99K notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Photo
Tumblr media
Horizon, Zenith and Atmosphere by Paul Klee, 1925, Guggenheim Museum
Size: 37.1x27 cm Medium: Watercolor and graphite on paper, mounted on board
Solomon R. Guggenheim Museum, New York Estate of Karl Nierendorf, By purchase © 2016 Artists Rights Society (ARS), New York / VG Bild-Kunst, Bonn
https://www.guggenheim.org/artwork/2156
132 notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Photo
Tumblr media
67K notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Photo
Tumblr media Tumblr media Tumblr media Tumblr media Tumblr media
1K notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Photo
Tumblr media Tumblr media
23K notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Photo
Tumblr media Tumblr media Tumblr media Tumblr media Tumblr media Tumblr media Tumblr media Tumblr media
34K notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Photo
Tumblr media
‘Legs and Shoes’  Photographed by Julia Champeau for Vogue Ukraine February 2018
265 notes · View notes
demainutyvai · 7 years
Text
pakalbėkime apie mane
ne
papasakok man apie mane
vis grubiau pasiilgstu pavasario ir kone jaučiu šilumą už durų taigi eidama parūkyti į rankas griebiu švelnų rudeninį paltą ir galiausiai cigaretės neprisidegu nes vos palenkusi durų rankeną suprantu kad priimtas neteisingas sprendimas ir siaubingas šaltis mane atbaido kuriam laikui
neilgam
už lango vis rečiau vyksta tamsybės
noras nuolat tapyti niekur nedingsta jau visą mėnesį ir be galo džiaugiuosi tuo tačiau tenka nusivilti ventiliacine sistema kurios namuose po velnių neturime ir kūrybinės procesijos apsiriboja mokyklinės klasės slenksčiu
galvoju apie grifką bet vis pamirštu prieš veidrodį patikrinti kokie įstabumai pasigamina keičiant veido proporcijas
per atostogas reikia važiuoti klaipėdon ir labai svarbu nueiti prie jūros ir grįžtant pasiskųsti apie į batus pribirusį smėlį
saulė nusileido
1 note · View note