didtheartistdisappear - Tumblr blog

[didtheartistdisappear]

“There is no abstract art. You must always start with something. Afterward you can remove all traces of reality.”― Pablo Picasso

Man labai svarbus gebėjimas improvizuoti. Improvizacija dalyvauja visuose mano kūrybinio darbo etapuose. Kūrybos procesas vyksta visą laiką. Darbo motyvas sužiba ir nušvinta netikėtai. Tačiau vistiek bandau suprasti savo tapybos metodus: impulsas tapyti ateina iš aplinkos; tai - įsižiūrėjimas, struktūros pajutimas; pirmasis potėpis; atsitraukimas nuo savo tapinio; grįžimas prie jo ir  darbo užbaigimas suvokus, kad jau įgyvendinta pirminė idėja. Ypač svarbus gebėjimas atsitraukti nuo savo darbo: sustojant, paliekant darbą kuriam laikui neliestą. Kankinama tuštumos jausmo, ieškojau naujų tapybinių sprendimų, kol supratau, jog pati tuštuma yra galimybė. Pradėjau ieškoti savo tuštumos. I.Š.

[didtheartistdisappear]

“The artist is nothing without the gift, but the gift is nothing without work.” ― Émile Zola

[didtheartistdisappear]

“We all know that Art is not truth. Art is a lie that makes us realize truth at least the truth that is given us to understand. The artist must know the manner whereby to convince others of the truthfulness of his lies.”― Pablo Picasso

Galima tik imituoti, inscenizuoti naujovę, nes viskas kažkur jau egzistuoja, kiekviena forma, turinys, strategija ar veiksmas gimsta iš pasaulio. O pasaulis senas, tik jo pavidalai mainosi, pasirodo, išnyksta. Svarbiausia tikėjimas - ėjimas nuolatinių virsmų visumoje, skleidžiant save kaip dar vieną, eilinę būties reiškimosi formą. Bandymas be pradžios ir be pabaigos, pasaulyje, kuris nepažinus. I.Š.

[didtheartistdisappear]

“Your first 10,000 photographs are your worst.” ― Henri Cartier-Bresson

Idėja iš Maureen McHugh. 

[didtheartistdisappear]

“The painter has the Universe in his mind and hands.”― Leonardo da Vinci

Per meną aš pasakoju savo istoriją. Tai tarsi knyga. Kiekvienas kūrinys – naujas puslapis. Noriu, kad skaitytojas būtų jautrus. Nes tai – mano tikrovė, kuri kažkam galbūt yra keista, nesuprantama, neperskaitoma. Mano tapybos darbų niekaip negalėtum įvardinti realistiniais, nors man jie būtent tokie ir yra. Tik žvelgiant iš kitokios realybės. Iš mano realybės. Iš mano vaizduotės plotmių, kur susilieja praeities, dabarties ir ateities įvykiai. Kur viskas, kas kada nors buvo matyta, išgyventa, išgirsta, išjausta, susapnuota. Kas kilo giliai iš vidaus, man pačiai to nesuvokiant, staiga tampa kažkuo vientisu. Susijungus keliems potėpiams, kažkokioms gal net visiškai nereikšmingoms detalėms, viskas tampa taip tikra ir neatskiriama, tartum visada būtų egzistavę. Juk tai mano realybės atspindžiai. I.Š.

[didtheartistdisappear]

“A painter should begin every canvas with a wash of black, because all things in nature are dark except where exposed by the light.” ― Leonardo da Vinci

Vis dėlto tenka pripažinti, kad daug dienų prabėga tiesiog žiūrint į tuščią drobę, į kambario sienas arba vaizdą pro langą. Ne kartą nutikdavo taip, jog susiruošusi tapyti padėdavau tik pora potėpių ir sustodavau. O tada sėdėdavau iki kol sutemdavo, įsivyraudavo nakties tyla, net zujantys po langais autobusai nedrįsdavo sujaukti įsigalėjusios nakties ramybės. Žiūri į tamsą. Į tuštumą. Į tylą. Taip reikia. Tai mano kūrybos procesas. Po tokių įsižiūrėjimų imu suprasti kaip reikia tapyti, įsiklausant į kūrinio tėkmę. Daug vaizdingiau tai įprasmina tapytojo A. Kuro mintis „Juk nebūna taip, kad dailininkas pradėdamas savo kūrybos kelią, pirmiau sugalvotų savo stilių ir charakterį, o paskui jau įvykdytų. Kalbant apie save, esu nuolat vedamas proceso. Einu ten, kur einasi. Tą procesą galima palyginti su medžiu. Vienos šakos nudžiūsta, kitos vėl šakojasi ir taip toliau. Niekada negali garantuoti, kad neini į aklavietę.“. Ar ne šituose paprastuose kasdienybėje sutinkamuose dalykuose slypi kūrybos esmė? Juk šie maži kasdienybės judesiai ir momentai stebimo pasaulio atžvilgiu yra tikroji kūryba. I.Š.

[didtheartistdisappear]

“I make art when I can't gather the words to say.” ― Nikki Rowe

Šiuolaikinis menas skatina naujai pažvelgti į meno sukeliamą poveikį, jo padarinius ir patyrinėti poveikio rezultatus bei priežastis. Jis tarsi variklis, vedantis pirmyn ir skatinantis tobulėti, suprasti bei ieškoti to, kas dar neatrasta, naujovių, skatinančių kūrybinę laisvę, platesnę saviraišką. Kūryba, jei ji neslopinama, o skatinama, gali turėti gydomąjį poveikį. Teigiamas dailės poveikis ugdant asmenybę, siekiant vidinės harmonijos negali likti nepastebėtas. Grožėdamasis dailės kūriniu ir pats kurdamas, žmogus patiria tam tikrus jausmus, o stiprios emocijos lemia gilesnį potyrių įsisąmoninimą, įvairiapusiškesnį savęs pažinimą. I.Š.

[didtheartistdisappear]

“They thought I was a Surrealist, but I wasn't. I never painted dreams. I painted my own reality.” ― Frida Kahlo

Siurrealizmas visada buvo šalia, jis artimas mano širdžiai ir sielai. Nuo pat vaikystės mane traukė ryškios spalvos, paveikslai keisti ir nesuprantami, nutolę nuo realybės, į kuriuos turi ilgiau ir giliau pažvelgti. Pagrindinė mano įkvėpėja, asmenybė bei menininkė, kuria neapsakomai žaviuosi yra Frida Kahlo. Man patiko jos tapyba, bet dar labiau – jos gyvenimo būdas. Žaviuosi šios moters drąsa, stiprybe, ryžtu ir kova tiek su savimi, tiek su jai skirtais gyvenimo išbandymais. Bet svarbiausia, kuo ji mane žavi – tai meilė tapybai, negęstanti aistra kurti.  Fridos Kahlo asmenybė suteikė man vilties, jog svajonės pildosi, jei jomis seki. I.Š.

[didtheartistdisappear]

“Any form of art is a form of power; it has impact, it can affect change – it can not only move us, it makes us move.” ― Ossie Davis

Visada turėjau drąsos įgyvendinti savo idėjas. Tikėti jomis. Kovoti už jas visa širdimi. Tačiau vis dar tenka mokytis prabilti apie tai kas man svarbu. Ne, ne todėl, kad bijau likti nesuprasta ar sukritikuota. Tai reiškia, jog atvirumas reikalauja iš manęs didžiulės drąsos, susikaupimo, emocinio pasiruošimo. I.Š.

[didtheartistdisappear]

Tavo namai - tai tu pats.

Kūryba mano gyvenime yra nepakeičiama atrama. Pasineriu į ją ir užsimirštu kasdienybėje užklupusias problemas, tarsi sustabdau iki begalybės užsisukusį rutinos ratą ir prisiliečiu prie neišsemiamo šaltinio, kuris vėl ir vėl suteikia jėgų gyventi. Kurti – tai atsiverti. Pirmiausia sau, paskui kitiems ir pasauliui. Kūryba leidžia kalbėti jausmų kalba, išsakyti savo jausmus, išreikšti ką išgyveni ir suteikti galimybę kitiems tai suprasti. Kartais kūryba išbalansuoja, priverčia susimąstyti, kartais išlaisvina, tačiau paverčia keistuoliu. I.Š.