laiminga-karve - Tumblr blog

[laiminga-karve]

Vita Zaman (Lithuanian b. 1976), DžiaugsmoI Skylė (A Hole of Joy), 2022. Canvas, acrylic and cotton embroidery. 35.5 x 28 x 1.5 cm. | 14 x 11 x 1/2 in.

[laiminga-karve]

1:37

Naktį radau tėtį ir mamą geriančius pieną mūsų oranžinėj virtuvėj, besiklausančius Foje “Meilės nebus per daug”. Mama juokėsi su ašarom, o tėtė kažką gestikuliuodamas pasakojo. Pasirodo, ir tėvai turi savo meilės istoriją.

[laiminga-karve]

Violeta Bubelytė. Iš ciklo „Autoportretai“. Nude 57, 1993 m.

[laiminga-karve]

Ištrauka tipinio skambučio šiltuoju sezonu:

- Palauk, pas mane į kambarį kažkoks birzgalas įskrido... *neaiškūs traškėjimo ir dundėjimo garsai* *keiksmažodžių nuotrupos* Nu, ką ten sakei?

[laiminga-karve]

aš 👏 nekenčiu 👏 dabartinio 👏 google 👏 algoritmo

[laiminga-karve]

Devinta valanda vakaro, šeštadienis. Vasario vėjas agresyviai šiaušia medžių viršūnes, kol dvi skirtingos cigaretės tyliai rūksta kalnelio papėdėje. Būtų gražu, šiek tiek netgi magiška, bet iš tikrųjų - tuščia. Pokalbiai nenori gimti, ryšys nebesugrįžta. Laikas vos slenka pirmyn, ar kada nors tai pasibaigs? Baigsis, baigsis. Iš dalies - jau. Kone desperatiškai bandau išgauti bent kruopelę malonumo iš to, kas prieš metus būtų ilgam įrėžęs plačią šypseną ir šiltas mintis. Labiausiai purto kristališkai aiškus veidrodis, stovintis prieš mane. Ten - toks pat šaltis, kaip ir čia, o tarp jų - praraja. Vakuumas. Kas jį atidarė?

[laiminga-karve]

kokį filmą žiūri? kokią knygą skaitai? kokį filmą? kokį? kokį? ką? Mėgstu savo odos priežiūros rutiną; iš trijų paskutinių dienų daugiau nieko neprisimenu. Žiūriu prancūzišką apie keistą meilę. Einu miegoti su neproduktyvios dienos jausmu, o rytoj - laukite tęsinio. Apie gyvenime pasimetusią aktorę, kuri ieško prasmės. Sutvarkyk tą, peržvelk aną. Kas šiandien vakarienei? Atodūsis. Dažnai dūsauji. Neįsivaizduoji, kaip blogai jaučiuosi. Aš irgi, bet pakalbam apie tave. Apie įtūžusį našlį, kuris siekia keršto. Kaip smagu! Klaustukas. Du klaustukai. Nebenoriu niekur eiti, o dar taip neseniai svajojau apie tai.

[laiminga-karve]

🤷🏽‍♀️

[laiminga-karve]

fuck it, švęsiu naujuosius internete, kaip simbolį, kokie vieniši ir kupini pasimetimo buvo šiti metai.

iš vienos pusės, atradau nemažai naujų talentų ir drąsos dėl savo įgūdžių, investavau daug laiko į kūrybą. priėmiau daug sudėtingų sprendimų. iš kitos pusės, dažnai būdavau situacijose, kuriose per visus tuos sprendimus ėjau be jokio palaikymo ir tai užknisa.

dažnai atrodo, kad gyvenimas yra iš esmės apie dalijimąsi su kitais ir kai to nėra, darbo vaisiai atrodo ne tokie svarbūs. iš tiesų, ne tai, kad darbo rezultatai nesvarbūs, labiau, kad nuolatinio bėgimo, nesibaigiančio projektų darymo ir tobulinimo patternas akivaizdesnis. kai nėra kaip gauti patapšnojimą per petį, skubotumo jausmo nebelieka. labai svarbu laviruoti tą jausmą, kad jis netaptų apatija pasauliui. bet tokiomis akimirkomis taip akivaizdu, kad visi projekčiukai yra apie procesą, o ne rezultatą ir pagyras. ir dėl to procesas dabar suteikia daug daugiau pasitenkinimo.

aišku, aš vis tiek ilgiuosi ryšio. ryšio, kurį labai retai turiu. vis dar sunkiai suprantu save, dar sunkiau mane supranta ir priima kiti. bet aš taip pavargau atlikti „labiau mėgiamo veikėjo nei mano asmenybė“ vaidmenį, kad verčiau būsiu vienas namuose nei vienišas apsuptas rato žmonių.

linkiu sau ir jums būti apsuptais mylimųjų. net jeigu tai yra tik jūs.

[laiminga-karve]

Mikrobanginė

[laiminga-karve]

Vilnius. 2022

[laiminga-karve]

Why is tumblr Bolivian now

[laiminga-karve]

Ramūnas Danisevičius / 2001

[laiminga-karve]

meška šiaurėje

[laiminga-karve]

Pikti ir kompleksais apsikamšę nykštukai ilgais plaukais Svarbiausia, kad stiprūs ir neverkia Ar jie buvo tavo sektinas pavyzdys, tavo dievaitis ir didvyris? Apgirtusiu iki aklumo tėvišku balsu tada teigei: ,,Galiausiai liksi vienas" Tik įtikti ir patikti Bet ne sau Visos suknelės, kurias planuoju užsidėti Nebesulauks tavo komplimentų

[laiminga-karve]

Pamačiau šiandien veidrodyje save Daiktai dežėse ant grindų Aš paaugau Praleiskime išorinius pokyčius, jie įvyko Tėčio ir mamos bruožai patogiai įsitaisė mano veide Ir pati jaučiuosi apsipratusi savame kūne Pasaulis dar per centimetrą susitraukė Lyg pagaliau užpildžiau tuščias lentynas ir gavau raktus, priklausančius tik man Komfortiškai palinkusi nuo svorio, jis pagaliau nebe per sunkus Toks, koks turi būti Nešu jį bėgte, mažais žingsneliais, o kartais šliaužiant pilvu Tolyn, tolyn, tolyn, tolyn, tolyn

[laiminga-karve]

linksma, kai gauni komplimentus iš žmonių, kurie atrodo labai panašiai į tave, ir gali atsakyti ,,ačiū, tu/tavo irgi"