myheartisasponge - Tumblr blog

[myheartisasponge]

Viską, kuo nori įsitikinti, nori pamatyti, pačiupinėti, patirti; vis vien lieka daug dalykų, kuriais reikia patikėti tik iš žodžių. Sako, kad yra vienas mėnulis, o vaikai jį mato visur. – Klausyk, aš atsistosiu už tvoros, o tu stovėk sode. Uždaryk vartelius. – Na, ką, sode mėnulis yra? – Yra. – Ir čia yra. Pasikeitė vietomis, patikrino dar kartą: dabar jie jau tikri, kad „yra du mėnuliai“.

Janusz Korczak

[myheartisasponge]

Hans Holbein the Younger - Edward VI as a Child

Anksčiau gatves, ligonines, prieglaudas vadinome šventųjų globėjų vardais, ir tai buvo prasminga, paskui – valdančiųjų, nes tokie buvo laikai, o šiandien – mokslininkų ir menininkų, ir tai neturi jokios prasmės. Jau kyla paminklai idėjoms, nežinomiems didvyriams, tiems, kurie neturi paminklo. Vaikas – tai ne loterijos bilietas, kuris gali išlošti portretą magistrato posėdžių salėje ar biustą teatro fojė. Kiekviename slypi asmeninė, laimės ir tiesos laužus galinti įžiebti kibirkštis, gal dešimtoje kartoje išsprogs genijaus gaisras ir sudegins savo giminę, atnešdamas žmonijai naujos saulės šviesą. Vaikas – tai ne paveldimumo suarta dirva, kurioje bus pasėtas gyvenimas, mes galime tik padėti augti tam, kas stipriomis atžalomis pradeda kaltis dar prieš pirmąjį jo atodūsį. Išgarsinimas reikalingas naujoms tabako ir vyno rūšims, bet ne žmonėms.

Janusz Korczak

[myheartisasponge]

16.00 val. Nerangiame autobuse, priekyje, priešais mane sėdi vaikinas, savo ilgus, žavius plaukus susirišęs į kuodą. Jo dailią nosį puošia tigro ornamentu marginti ovalios formos akiniai. Jis įdėmiai stebi netoliese sėdinčią moterį, kurios mobilusis telefonas jau gerą minutę skamba tuo įkyriu, polifonijos sudarkytu Bethoveno muzikos skambučiu. Aš toje pačioje kapsulėje, apsnūdusi keliauju  transporto priemonėje, kuri juda it sliekas, norintis pabėgti nuo žvejo aštraus ir mirtino kabliuko. Kovoju su savo galvos skausmu, kuris prasideda nuo akiduobės, jauti kaip akies obuolys vartosi tuose skysčiuose, esančiuose aplink jį, galiausiai skausmas pasiekia savo rezultatą ties kairiuoju smilkiniu, kur nelyginant priekalas su plaktuku vis daužosii su kiekvienu pulsu. Įdomu, jog neveltui nukryžiuojant Jėzų Kristų  prie skersinio buvo prikalti jo riešai — anatomiškai tai stabiliausias taškas, vadinamasis karpalinis kanalas (lot. canalis carpi), kurį patyręs budelis galėjo lengvai ir staigiai surasti.

16.30 val. Aš stomatologo kėdėje. Per minutę — ilga metalinė adata, švirkštas, pražiota mano burna, ir šioks toks baimės tvaikas, sklindantis iš šios gelmės. Bakst, elektros šokas, kelios sekundės ramybės ir ašaros, riedančios suprakaitavusiais mano skruostais. Šio jausmo nepriskirčiau skausmo kategorijai, tai lyg laikinas sąmonės praradimas, savotiška sedacija man nereikalavus. Ši metalinė ir cheminė intervencija, pagal mano spėjimus, pasiekė vadinamąjį apatinį alveolinį nervą (lot. alveolaris inferior), kuris it koks svetimkūnis įėjęs į apatinį žandikaulį pro apatinio žandikaulio angą skyla į šakeles kaip upės delta, o tai sudaro dantinį rezginį (lot. plexus dentalis), apjungiantį apatinius dantis ir dantenas. Gyvenime iškentusi nosies operaciją, metrinių tamponų ištraukimą iš kvėpavimo angų, galiu drąsiai teigti, jog nervinis skausmas pats mistiškiausias ir tyriausias skausmas žmogaus kūne.

18:30 val. 1672 m. neurologijos mokslų pradininkas Thomas Willis savo kūrinyje De Cephalalgia įvardijo skirtingus galvos skausmus: kaukolės viduje, išorėje, per visą galvą, dalyje, trumpas, besitęsiantis, su pertraukimais, klajojantis, neapibrėžtas, atsitiktinis, reguliarus. Pasak jo, galvos skausmas tapo tokiu įprastu reiškiniu, jog greitai praras savo, kaip ligos, statusą. Kiekvienas mano galvos skausmas prilygsta astralinei kelionei, tada galva pradeda gyventi savo atskirą nepriklausomą gyvenimą nuo visų nervų, kraujagyslių, kaulų, skysčių, audinių. Ir tik maža balta nekalta tabletė tampa tos kelionės atskaitos tašku. Tai visiškai paaiškina kodėl turime Tarptautinį galvos skausmo sutrikimų klasifikaciją. Skausmas, sudėliotas į lotyniškus terminus, aprašymus, požymius leidžia lengviau save paguosti ir internete greičiau surasti skausmo biografiją, taip guodžiantis, jog reikia nepamiršti nueiti į vaistinę ir pasiimti tų mažų baltų tablečių su išgraviruota nepadoria raide S.

[myheartisasponge]

[...] Vilnius — amžinas pakraštys ir paribys, ekscentriškas, kaprizingas, netaisyklingas miestas su keista praeitimi, pažeidžiančia logikos ir tikimybės dėsnius.

 Tomas Venclova, 2005

[myheartisasponge]

Tikėti, jog esi nuostabus, ir pamažu suprasti, kad nesi nuostabus. Užtektinai darbo vienam žmogaus gyvenimui. 

Cz. M. 

Pakelės šunytis, 105.

[myheartisasponge]

Mintims reikalinga erdė, kad jos galėtų tvarkingai išskleisti bures ir, padariusios vieną kitą halsą, pasiekti savo uostą. Minties kulka turi įveikti šoninę ir rikošetinę trauką ir tada skrieti tvirta kryptimi, kol pasieks pašnekovo ausį, — kitaip ji gali jam pataikyti į smilkinį.

H. D. Thoreau, Voldenas, arba gyvenimas miške, 132.

Le Suicidé, Édouard Manet

[myheartisasponge]

Kodėl jau vien manim pasikliauja šis miestas beginklis ir tyras kaip užmirštos genties vestuvinis antkaklis?

[myheartisasponge]

[…] jeigu žmogus galėjo sukurti tokį siaubą, tai tik todėl, kad to siaubo receptą pakuždėjo jam jo Kūrėjas. 

Philippe Claudel, Brodekas, 176.

Caravaggio, Ecce Homo,  1605

[myheartisasponge]

mumyse juda ištisas kosmosas

Cz. M.

photo by u/smitchelus

[myheartisasponge]

pasaulis yra ne kas kita kaip didelė aikštė, piazza, kurioje susitinka tautos ir atskiri individai, nuo nykiausių iki didžiausių keistuolių, nuo galvažudžių iki kunigaikščių, kiekvienas su sava nepamainoma istorija, pasakojančia visų istorija. Luther Blisset, Q.

Painting of Visitors Before the Uffizi and Piazza della Signoria by Giuseppe Maria Terreni

[myheartisasponge]

Jūs man reikalingas, be jūsų aš nulis. Be jūsų aš musė, idėja retortoje, Kolumbas be Amerikos.

[myheartisasponge]

Kaip žvakė, bučiuodama žvakę, Pavagia liepsną.— Szymon Zimorowic

[myheartisasponge]

Fraszki to wszytko, cokolwiek myślimy,

Fraszki to wszytsko, cokolwiek czynimy;

Nie masz na świecie źadnie pewnej rzeczy,

Próźno tu człowiek ma co mieć na pieczy.

Zacność, uroda, moc, pieniądze, sława,

Wszytko to minie jako polna trawa;

Naśmiawszy się nam i naszym porządkom,

Wemkną nas w mieszek, jako czynią łątkom.

Jan Kochanowski, Fraszki, 1584.

--------------------------------------------------------

Niekai - visa, ką mes mąstome,

Niekai - visa, ką mes veikiame;

Neturėdamas pasaulyje nieko tikra,

Tuščiai žmogus kuo nors rūpinasi.

Kilnumas, grožis, galia, pinigai, šlovė - 

Visa tai praeis it pievų žolė;

Pasijuokę iš mūsų ir mūsų tvarkos, 

Sumes mus į maišą kaip marionetes.

(Vertimas:  Č. Milošo)

[myheartisasponge]

Skambu tam, kad būčiau išgirstas.

Nykstu tarnaudama kitiems.

Dūžtu, bet nesilenkiu.

Pasiduodamas nugaliu.

[myheartisasponge]

Gift ~ Czeslaw Milosz

[myheartisasponge]

Kolibry przystawałem nad kwiatem kaprifolium

Czesław Miłosz, “Dar”

[myheartisasponge]