jausmingoskvailesuzrasai

[jausmingoskvailesuzrasai]

Matau kaip skandini mane jūroje, ežeruose, upėse ir jaučiu, kaip skandini sapnuose.

Gold Coast, Australia after Tropical Cyclone Marcia

[jausmingoskvailesuzrasai]

“If you remember me, then I don’t care if everyone else forgets.”

— Haruki Murakami, Kafka on the Shore (via thoughtkick)

[jausmingoskvailesuzrasai]

Viskas ko man reikia,

Viskas ko aš noriu,

Tai prisigerti su Tavimi

Ir užmiršti rytojų.

[jausmingoskvailesuzrasai]

Tu niekada man

Nepaskambinsi naktį,

Jau niekada.

Tavo pulsas, kaip jūros ošimas.

Kur Tu matei mano širdį?

Ji daug juodesnė, nei dangus.

Bet...

Aš įsibrausiu vėl į Tavo gyvenimą

Ir aš

Aš ieškosiu Tavęs, amžinai amžinai,

Kai giedra bus lauke,

Ar kai siautės siaubai...

Aš ieškosiu Tavęs, amžinai...

Amžinai.

Lee Friedlander,  Washington DC ,  1962

more

[jausmingoskvailesuzrasai]

Maximilian Lenz, 1902

[jausmingoskvailesuzrasai]

Važiuoju naktį

Skrendu greitai pas Tave

Tikroji meile...

Tikra meile...

Kartu su manimi lekia mėnulis

Mėnulis verkia su manimi kartu

Teko atsidurti savo namuose

Paskambink man namo, prašau

Skrendu su mėnuliu

Slėnyje seka mane

Sirenos liepsnos

Teko pajusti Tavo meilę

Tikrąją meilę...

Maldauju tik...

Nepjauk manęs...

Argi tu mane papjausi?

Argi tu mane papjausi?

Tu turi skylę širdyje....

Noriu pajusti Tavo meilę

Noriu pajusti vėl Tavo meilę...

Mėnulis už debesies

Žvaigždės slepiasi nuo manęs

Aš grįžtu namo, mielasis,

Grįžtu namo...

Vienišas mėnulis už manęs

Vienišas

Kaip ir aš

Noriu pajusti Tavo…

[jausmingoskvailesuzrasai]

“I cannot make you understand. I cannot make anyone understand what is happening inside me. I cannot even explain it to myself.”

— Franz Kafka

[jausmingoskvailesuzrasai]

Amen.

“There are some people you’ll never see again. At least, not in the same way.”

— Iain Thomas

[jausmingoskvailesuzrasai]

Mesa Guo The Black and Evil Storm is Coming

[jausmingoskvailesuzrasai]

Jis mane žlugdė kelis metų, o aš jį mylėjau ir stengiausi būti pati geriausia. Viską atleidau, viską toleravau, labai norėjau gražių santykių su juo. Vis tikėjau, kad mes su juo galim būti artimi žmonės, šeima, kuri myli ir palaiko vienas kitą. Deja, galiausiai suvokiau, koks dvasios ubagas jis yra. Nei širdies, nei proto. Supratau, kad stengiausi daugybę metų, tačiau ji tai pakeitė tik nežymiai. Jis man geras buvo tol, kol gaudavo iš manęs rūpestį, paramą, dėmesį ir nepaaiškinamą liepsningą meilę. Jis bet kada gali pasiversti tuopačiu monstru, su kuriuo augau, kaip moteris. Anksčiau tereikėdavo nedaug, tik pabūti savimi ir pasakyti, kad jo žodžiai mane įskaudino, ir pamatydavau vėl jo tikrąjį veidą, jo dykumas vietoje širdies, jo vakuuma smegenyse. Taigi, buvau likus viena. Su visam ryšys nutrūko. Žinoma mano iniciatyva. Svetimi žmonės mane labiau suprato, labiau gerbdavo ir palaikydamo, labiau buvo pasiruošę padėti. Praėjo daug laiko. Praėjau devynis pragarus. Įgijau didžiulę stiprybę. Nuoširdžiai dėkinga viskam ir Jam. Esu pati laimingiausia.

[jausmingoskvailesuzrasai]

Ar girdi kas nakt mano balsą?

[jausmingoskvailesuzrasai]

[jausmingoskvailesuzrasai]

The Weeknd’s muse

[jausmingoskvailesuzrasai]

Visas dainas apie laimingą ir nelaimingą meilę skiriu tik Tau.

Ivan’s Childhood (1962) dir. Andrei Tarkovsky

[jausmingoskvailesuzrasai]

William Witney, The Crimson Ghost, 1946

[jausmingoskvailesuzrasai]

The Mirror (1975) dir. Andrei Tarkovsky

[jausmingoskvailesuzrasai]

En el camino de los perros mi alma encontró a mi corazón. Destrozado, pero vivo, sucio, mal vestido y lleno de amor. En el camino de los perros, allí donde no quiere ir nadie. (…) Por las noches mi corazón lloraba. El río del ser, decían unos labios afiebrados que luego descubrí eran los míos, el río del ser, el río del ser, el éxtasis que se pliega en la ribera de estas aldeas abandonadas. Sumulistas y teólogos, adivinadores y salteadores de caminos emergieron como realidades acuáticas en medio de una realidad metálica.

Sólo la fiebre y la poesía provocan visiones. Sólo el amor y la memoria. No estos caminos ni estas llanuras. No estos laberintos. Hasta que por fin mi alma encontró a mi corazón. Estaba enfermo, es cierto, pero estaba vivo.

Sucio, mal Vestido - Roberto Bolaño