ligitelem

[ligitelem]

Kaip labai žmonėms reikia statuso, gražaus pareigybių pavadinimo, tuštybinių antspaudų (kurie dedami ant niekam nereikalingų popierių), ofisų ir padėjėjų? 

[ligitelem]

0202

Galvoju kada paskutinį kartą verkiau. Taip iš širdies. Iki virpulio. Kai nebegali įkvėpt. Emocionaliai. Man kartais atrodo, kad aš viską taip laukau savy, nors visada buvau ta ekstravertė, kuri atvira širdim ateina, pasakoja, neslepia. Tai man darosi panašu į apatiškumą. Ir mano mintyse, jausmuose - net velnias nusilaužtų koją. Ten tokia netvarka. Niekada nesupratau savęs - kaip TAIP sugebu vieną dieną mylėt iki šiurpulio, o kitą dieną ramia širdim atsisveikint. Ne su visais, žinoma. Ko labiausiai bijojau - išdalint save dalimis. Kad ir mažytėmis. Kartais taip jaučiuos. Bijojau, kad išdalinsiu save netinkamiems žmonėms. Staigmena staigmena, bet jų mano gyvenime buvo daugiau nei tų išrinktųjų. Natūralu? Dabar man reikia laiko pagalvot ar šis žmogus vertas kažkokios didesnės/didelės/milžiniškos dalies mano gyvenime. Aš nebejaučiu, intuityviai nebenuspredžiu to, kaip anksčiau. Ar tapau atsargesnė? Tu man buvai puiki pamoka. Puiki pamoka Meilės. Tos, kurios man nereikėjo. What a shame..  Ir visgi tamsiausiuose laikotarpiuose aš atsimenu Tave. Galvoju ką darytum, kaip išspręstum vieną ar kitą situaciją. Neslėpsiu, bet... Vis dar vertinu juos pagal Tave. Juk kiekvienoje situacijoje, kad ją palygintum - reikia kažkokio rodiklio. Idealo. Siekiamybės. Paradoksalu, bet kaip Tu - būdamas kitų vyrų atsvaros tašku mano mintyse - neradai vietos manyje. Meluoju. Radai, bet trumpam.

Niekad nežinosiu kaip labai Tave įskaudinau. Ir kartais norėčiau atsiprašyti už tai. Dar ir dar kartą. Nepyk, nenorėčiau grįžti ten kur buvau. Visgi, labai sunku būti ta, kuri myli mažiau. Aš net kartais klausiu savęs - ar Tu apskritai mane Mylėjai ar tiesiog būvai tas sergėtojas, tas mokytojas, įtikinęs save, kad galiu jai padėti, ją kurti... Kad ir kokia užsispyrus ji kartais bebūtų.  Aš neturėjau nieko. Net savęs. Aš nežinojau kas esu, ko noriu.

Staigmena, staigmena... Ir dabar nežinau. VĖL.

[ligitelem]

Pinterest (clipped to polyvore.com)

[ligitelem]

Love Her Madly (clipped to polyvore.com)

[ligitelem]

Topshop Editorial March 2014 New Faces by Thomas Cooksey (clipped to polyvore.com)

[ligitelem]

Masked Ball in Vogue Paris (10 photos) (clipped to polyvore.com)

[ligitelem]

Daužyk į šipulius

https://www.youtube.com/watch?v=hyDHCglp_XE&list=PLUcJn2ZC26fxuDrkRcGm_iXrsLzH-xBtp&index=169

Trenkti iš visų jėgų per galvą - done.

Sutraiškyti didyjį EGO su mažuoju piršteliu - done.

Ką dar reikės padaryti?

[ligitelem]

Speechless

Kai virpi nuo žodžių - supranti, kad turi širdį. Turi jausmus. Kartais kiek per gilius nei pats gali suprasti. Kai kelių milijonas, o takelių dar keli šimtai. Ir kas sugalvojo tą kvailą posakį “nemesk kelio dėl takelio”? O jei takelis veda prie greitkelio? Per kurį gali lėkti naktimis. Viršijant greitį, tačiau saugiai. Gali leistis užliūliuojama šviesų ir linijų. Greičio. Tankumo. Adrenalino. Tačiau... O jeigu jis veda į niekur?

[ligitelem]

Geriausi melagiai yra rašytojai. Niekada jais nepasitikėkite. Kodėl? 

Jie išsigalvoja vardus, vietas, garsus ir skonius. Jie savo knygose papasakos kaip sutiko Tave. Pakeis viską, tačiau scenarijus išliks tas pats. Jie viską supaprastins, arba atvirkščiai - viską tik apsunkins. Pridės daug Tau nepastebėtų detalių, kurias rašytojai - pastebi nė nenorėdami.

Nekaltinkite, jų darbas toks. Jiems reikia išbučiuoti kuo daugiau lūpų, jog turėtų medžiagos savo pasakojimams. Jie dažniausiai nėra vienišiai, sėdintys prieblandoje, kaip kartais mes galvojame. Ne, tikrai ne.  Iš kur tuomet jie žinotų tikrą šampano skonį? Ar naktinių pasivaikščiojimų žavesį? Ir blogiausia - jie nebijo skaudinti. /Juk jiems reikia medžiagos būsimiems šedevrams./ Jie pamatys kiekvieną Tavo ašarą, išgirs ir užfiksuos kiekvieną Tavo balso virptelėjimą, prisimins Tavo žodžius, žvilgsnį - net tą kurį nusuksi...

Niekada nepasitikėkite rašytojais.

Ir niekada, kartoju - niekada nepasitikėkite rašytojomis. Jos - pati blogiausia rūšis.

[ligitelem]

[ligitelem]

[ligitelem]

[ligitelem]

[ligitelem]

When I want to run away - I come back to the place where you are.

[ligitelem]

[ligitelem]

You’re my sweetest downfall.

[ligitelem]

Need those