#daigai

[centraskola]

Godalgoto vietu ieguvēji pilsētas vizuālās mākslas  olimpiādēs: Emma Laukagale 3.c, Elizabete Balode 3.a, Kate Medne 1.b. Paldies skolotājām   Jolantai Mazkalniņai, Agnesei Šupstikai.

1. vieta pilsētas mūzikas olimpiādē Evelīnai Intai. Paldies skolotājai Daigai Ozolai.

Pētniecisko darbu lasījumu “Jaunais pētnieks” 2. vietas ieguvēji: Gatis Grābants 5.b, Kristīne Dalke, Ksenija Košeļeva, Evelīna Inta, Marta Riekstiņa. Paldies skolotājai Kristīnei Bārdulei.

[miyos-multiverse-express]

[An audio clip is embedded. It seems to be Miyo, or maybe Ace, singing Ado's "Usseewa". Going off the tone, he's working off some frustration.]

"Tadashisa to wa? orokasa to wa? Sore ga nanika misetsukete yaru!

Chicchana koro kara yuutousei, Kizuitara otona ni natteita Naifu no youna shikou kairo, Mochiawaseru wakemonaku Demo asobi tarinai, nanika tarinai, Komacchimau kore wa dareka no sei? Atemonaku tada konransuru eidei

Sore mo sokka Saishin no ryuukou wa touzen no haaku, Keizai no doukou mo tsuukinji chekku, Junjouna seishin de nyuushashi waaku, Shakaijin ja touzen no ruuru desu

Haa? Usse usse ussewa Anata ga omou yori kenkou desu, Issaigassai, bonyouna Anata ja wakaranai kamo ne Aa yoku niau, Sono kamonaku fukamonai melody Usse usse ussewa, Atama no deki ga chigau no de mondai wa nashi!

Tsutte mo watashi mohan ningen, Naguttarisuru no wa no thank you, Dattara kotoba no juukou wo, Sono atama ni tsukitsukete uteba Maji yabanai? Tomare yashinai Fuhei fuman tarete nare no hate, Sadisutikku ni henbousuru seishin Kuso darii na, Sake ga aita gurasu areba sugu ni tsuginasai, Mina ga tsumami yasui you ni kushi hazushinasai, Kaikei ya chuumon wa senjin wo kiru, Fubunritsu saiteigen no manaa desu Haa? Usse usse ussewa Kuse kuchifusage ya genkai desu, Zettaizettai gendai no, daibensha wa watashi yarogai Mou miakita wa, Nibansenjiii kae no parody Usse usse ussewa, Marumaru to nikudzuita sono ganmen ni batsu Usse usse ussewa, (Usse usse ussewa,) Usse usse ussewa, Watashi ga zoku ni iu tensai desu

Usse usse ussewa, Anata ga omou yori kenkou desu! Issaigassai bonyouna, Anata ja wakaranai kamo ne?! Aa, tsumaranee Nankai kikaserunda sono memory, Usse usse ussewa! Atashi mo daigai dakedo Dou datte ii ze, mondai wa nashi!"

[There's some heavy breathing at the end.]

[mamagrizknamo]

Raugo tešlos pyragas su žaliuoju gražgarsčių ir česnakų žiedkočių įdaru

Dangus perkūnuojasi, po truputį temdosi, bet vis dar atrodo pastrigęs nežinojime. Ir nei pirmyn, nei atgal – 3 iš aukštybių žemę pasiekę lašai juk nesiskaito?

Bet paskui, jau temstant, gal debesiui užkliuvus už kokios šakos, prasiveria – naktis ritmingai ošia, taškosi, barbena, liejasi ir putoja be perstojo, nenutrūkstamai. Paryčiais, matyt, nuvargusi, aprimsta ir dabar tik vangiai kapsi – nuo medžio lapo ant baltos gėlės nusvirusio žiedo, nuo stogo į vandens sklidiną kibirą, o iš ten srovele bėga žemyn ir pasislepia žolėje. Kaži ar ji beatsigaus – nors ir nuprausta, bet vis dar nurudusi, išvarginta ir suluošinta ilgai trukusios sausros, guli paslika ir tiek. Bet visa kita, pradedant ankstyvais ir labai jau linksmais ryto paukštukais ir baigiant karštyje pasodintais kopūstukų daigais, kurie dabar stovi lyg kareiviukai, tiesiom nugarom, bujoja – gyvybingo vandens, visgi, būta.

Nežinau, lietaus, o gal ilgai trukusios sausros proga, tyliai šnekinu raugą. Dabar tik kas savaitę ir tik tam, kad pamaitinčiau - visi rieškučiomis semia vasarą ir net duonos nėr kam valgyt, tai nekepu.

Namuose, kai į juos, kvepianti žolėmis, gėlių tik prasikleidusiais ir jau nuvytusiais žiedais ir, aišku, tik praūžusiu lietumi, pargrįžtu, į dienos šviesą pirmiausia traukiu ne miesto karščiui pritinkančią suknelę, o mano rankų mylavimo laukiantį raugą. Ir tada būna pyrago ir baisiai tausojamo, močiutės rankomis austo lininio rankšluosčio diena. Ach...

Įmaišalui reikės:

- 3 v. š. universalaus duonos raugo;

- 200 g + 2 v. š. universalių kvietinių miltų tešlos pabarstymui;

- 300 g vandens ir riebaus jogurto mišinio (maždaug 50 x 50, bet galima naudoti gryną, t. y., neskiestą, kefyrą, pieną ar pasukas);

Tešlai:

- 300-320 g universalių kvietinių miltų;

- 3 v. š. + 1 v. š. aliejaus tešlos aptepimui;

- 1 a. š. druskos.

Įdarui:

- 1 didelio svogūno;

- 4 a. š. maltų česnakų žiedkočių;

- 1 nedidelės cukinijos;

- geros saujos gražgarsčių;

- druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal pageidavimą;

- aliejaus kepimui.

Papildomai:

- Šaukšto lydyto sviesto.

Gaminimas:

Dideliame dubenyje sumaišyti raugą, vandenį (ar pasukas, jogurtą) ir miltus. Paviršių apiberti miltais, dubenį pridengti rankšluosčiu ir palikti pernąkt (12-14-ai valandų).

Į pakilusį įmaišalą dėti druskos, pilti aliejaus, po truputį berti miltus ir pradėti minkyti - procesas turėtų užtrukti apie 8-10 minučių.

Tešlą apglostyti aliejuotomis rankomis, grąžinti į dubenį, uždengti maistine plėvele ir palikti 2-3 valandoms šiltoje namų kertelėje.

Įdarui svogūnus apkepti aliejuje, sudėti smulkintus (aš sumalu) česnakų žiedkočius. Paprastai, pastariesiems apkepus, įpilu šiek tiek vandens, keptuvę uždengiu dangčiu ir leidžiu viskam pasitroškinti.

Į tą pačią keptuvę sudėti stambia trintuve tarkuotą cukiniją, apkepti. Galiausiai sumesti pjaustytus gražgarsčių lapelius, pagardinti druska, pipirais ir dar kelias minutes leisti viskam pabūti karštyje.

Tešlą iškočioti (patogiausia, kai ji kočiojama ant kepimo popieriaus), suteikiant stačiakampio formą. Paskleisti įdarą, susukti, užtaisyti kraštelius ir perkelti į skardą taip, kad jungiamoji siūlė atsirastų apačioje.

Kepti 180*C orkaitėje apie 35 minutes. Iškepusį aptepti lydytu sviestu.

Iškepę raugo pyragai pasižymi traškia plutele, kurios minkštinti (pvz., drėgnu rankšluosčiu) nėra prasmės - kai atvės, apdenkite viską maistine plėvele ir kitą dieną pluta bus jau kitokia. Bet man taip skanu tas traškėjimas, mmm...

Beje, nesitikėkite iš raugo pyrago tokio pat purumo, kokį esate įpratę ragauti valgydami mielinės tešlos gaminius - nieko panašaus čia nebus. Tekstūra bus sunkesnė, minkštimas ne toks lengvas, bet, pažadu, to skonio, kuris palies gomurį, tikrai niekada nepamiršite - išskirtinai ypatingas, unikalus ir kaži kaip gražiai derantis su iš tolybių atkeliavusiais pasakojimais apie nepažintų protėvių gyvenimus...

Pyragą valgykite su šviežių daržovių salotomis. Prie jo, bent jau man, labai tinka sviesto-grietinės padažas.

[linhnnn]

7 dấu hiệu khiến con trai chết dở vì tưởng con gái bật đèn xanh

1. Tâm sự đủ chuyện

Tình huống: Con trai biết tất tàn tật về quá khứ đau thương và con đường tình yêu lâm li của cô ấy. Cứ có chuyện buồn là cô ấy lại gọi kể lể, than thở: nào là sếp mắng, nào là bị mèo cào, nào là cúp điện...

Con trai: Mình là người không thể thiếu của nàng!

Sự thật là: Theo tâm lý thông thường thì con gái rất thích được quan tâm, chiều chuộng. Nên chỉ cần con trai khéo léo chứng tỏ mình là người "luôn luôn lắng nghe, luôn luôn giả vờ thấu hiểu" thì bạn đã được chiếm vị trí "cái thùng xả tâm sự" của cô nàng. Còn bạn trai thì còn xa tit tắp.

2. Đùa giỡn

Dấu hiệu: Các cô nàng hay bẹo má, xoa đâu hoặc lâu lâu chạy ngang qua huých nhẹ con trai một cái.

Con trai nghĩ: Tự nhiên đi đùa giỡn với mình nhiều vậy! Chắc thích mình rồi!

Sự thật là: Con gái nghĩ "Thằng bạn đó vui phết. Mỗi lần bẹo má, xoa đầu là nhảy tưng lên. Giống y thằng em trai mình!"

3. Gọi bằng biệt danh

Tình huống: Con gái nhìn mặt con trai rồi phán một câu: "Từ nay tui gọi ông là Ngốc nhé!". Rồi từ đó cô nàng luôn gọi con trai là ngốc.

Con trai nghĩ: Nếu không có ý gì tại sao lại đặt biệt danh cho mình, và chỉ RIÊNG mình. Như là dấu hiệu riêng thân mật của cả hai.

Sự thật là: Con gái nghĩ "Mấy cái tên bình thường chán chết. Phải đặt biệt danh cho hết lũ bạn mình, gọi cho nó mới lạ."

4. Liếc mắt

Tình huống: Đang ngồi bất chợt bắt gặp ánh mắt của con gái nhìn về phía mình.

Con trai: bối rối ngoảnh mặt đi và tự chìm vào lý giải cho "ánh mắt có phần trìu mến khác thường kia!"

Sự thật là: Con gái chẳng nghĩ gì cả. Nhìn máy tính hoài tự nhiên mỏi mắt muốn nhìn ra cửa sổ và thắc mắc "Mà sao cái tên kia ngồi chắn tầm nhìn ngứa mắt quá!"

5. Mỉm cười

Tình huống: Con gái gặp con trai và thoáng cười khẽ.

Con trai: "Gặp cũng cười, hỏi cũng cười, tạm biệt cũng cười. Lâu lâu còn nhìn qua mình và mỉm cười. Đích thị là không bỉnh thường!"

Sự thật là: Cười là nét duyên thầm của người con gái, có ai đánh thuế đâu, dại gì không cười để giành chức "hoa hậu thân thiện". Thêm nữa, người con gái nào cũng thừa biết nụ cười khiến cô ấy đẹp hơn và rạng rỡ hơn.

6. Hay nhờ vả

Tình huống: "Anh ơi, dịch dùm em cái bàn qua đây với!", "Anh ơi, anh có đi ngang qua... Cho em đi nhờ với", "Anh ơi, ngày mai anh mang cái này cho bạn em nhé!"

Con trai: Có cảm giác như mình đang dần trở thành người hùng trong mắt cô nàng

Sự thật là: "Tiện thì nhờ, chứ thân gái dặm trường chẳng lẽ giờ tự làm!". Và có khi cô nàng cũng quên mất là bạn chính là anh chàng đã dịch dùm cô nàng cái bàn vào hôm qua.

7. Quan tâm

Tình huống: Đột nhiên con trai bị sốt và con gái thăm hỏi tận tình, bày cho cách để mau hết bệnh và hay nhắc nhở phải giữ gìn sức khỏe.

Con trai: Đây đích thị là tình yêu!

Sự thật là: Con gái vốn có bản năng làm Mẹ trong người nên lúc nào cũng sẵn sàng quan tâm và chứng tỏ khả năng đảm đang của mình. Nên rất dễ hiểu khi cô ấy quan tâm đến tình trạng bệnh tật của bọn con trai chả biết quái gì về sức khỏe. Nhưng hãy để ý xem, hình như rất nhiều chàng trai khác được hưởng ưu đãi này.

8. Chẩn bệnh "tưởng bở"

Thường thì những trai "cáo" hiếm khi ăn dưa bở vì những kinh nghiệm tình trường dày dạn khiến họ có thể bắt bài những dầu hiệu "ngỡ đã là yêu". Hoặc nếu có lung lay vài phút thì họ cũng đủ tỉnh táo để đợi chờ trong trầm tĩnh và xác minh lại xem đó có phải là yêu hay chỉ là biểu hiện bình thường của cô nàng.

Tuy nhiên, những chàng "gà" chưa yêu lần nào hoặc có khả năng mơ mộng cao thường dễ sa vào suy nghĩ những cử chỉ, biểu hiện đó là điềm báo. Và thay vì đi xác minh thì lại ngồi xây dựng lâu đài trên cát để rồi vỡ mộng quay sang trách cứ, oán hận sao nàng chơi kiểu "vắt chanh bỏ vỏ".

[jessytravel]

Day 3: 1/04/18

Today was the entrance ceremony so we all got dressed up and walked to the University. The speeches that I could understand were very nice! Tomorrow is the placement exam 😬 I haven’t studied very hard since school let out and I hear that they place a lot of importance on kanji writing (gulp).

From now on, I’m going to try my hardest to write these blog posts in Japanese and English!! Please bear with my broken Japanese 😅

今日は入学ので、いい服を着ったり、大学に歩きました。わかれった演説はとても素晴らしいかったです！明日はプライスメント試験があります(　˙-˙　) 学校が終わった時、あまり勉強しなかったでした。漢字が重要だそうです(やばい！)。

[bukimevieningi]

Gabrieliaus Landsbergio laiškas apie Ukrainos grūdus

Gabrieliaus Landsbergio laiškas apie Ukrainos grūdus

Vos prieš kelias dienas grįžau iš savo antrosios nuo karo pradžios kelionės po Ukrainą. Važiuodamas į Kyjivą ir atgal, neišvengiamai praleidau daug ilgų valandų žvelgdamas pro traukinio langą į, regis, begalinius juodos dirbamos žemės plotus, kuriuose, nepaisant karo, pradėjo želti nauji žali pavasariniai pasėlių daigai. Čia, Ukrainoje, yra stulbinamai daug derlingiausios pasaulio žemės. Ukraina…

[djfloops]

Ravi Jagroop & Hemlata Dindial – Daga Daigay

[chutneymusic]

Ravi Jagroop & Hemlata Dindial – Daga Daigay

[sodininkas]

Šiemet pasėjau nuo pernai užsilikusias tris moliūgų (#Cucurbita maxima) 'Rouge Vif d'Etampes' sėklas. Pernai nesudygo nė viena. Šiemet - visi trys daigai pasodinti ant komposto krūvos ir visi užtikrintai auga. #Cucurbitamaxima, #pumpkin, #compostheap, #allotment, #allotmentproject, #Londonallotments, #daržas, #moliūgas, #moliūgai, #kompostokrūva

[miestonaujienos]

Kalendorinės vasaros pirmąją dieną minima Tarptautinė vaikų teisių gynimo diena

#VAIKŲ_GYNIMO_DIENA | Vaikų šventės proga norėtųsi palinkėti, jog visi susitelktume prieš nužmogėjimo proveržius, suvoktume, kad laimė ne tik pramogos, pirkiniai, malonumai, bet ir gebėjimas kažkuo rūpintis, diegti gerąsias savybes, būti atrama savo vaikams ir senatvėje patirti, jog geri daigai buvo pasėti vaikų sielose ir gražiai suvešėjo. ....

[superinstantanchorcollecti-blog1]

View this post on Instagram

A post shared by Irfan Ahmad Allaqband (@ahmad_enterprises_9419996683)

Subsai Akhri Jannati ko Alla tala is dunya sai 10 dugni badi jannat daigay

[mamagrizknamo]

Batatų ir raudonųjų lęšių karis su skrudintais avinžirniais

Ką reiškia gražūs daigai, jau žinau. Ypač pomidorų. Pirmais metais augindama džiaugiausi, kad apskritai sudygo, bet kai sėdėdami ant palangės mano mažyliai pasiekė 70 cm. ūgį, pradėjau nerimauti - į šiltnamį sodinti dar negalima, nes rytais šalnos apsilanko ir visi nekantrūs pomidorų augintojai paskui dejuoja-aimanuoja apšalusiais ar visiškai nušalusiais daigais. Todėl maniškiai, laukdami vasariškų orų, saugiai ir ramiai tupėjo namuose. O aš sėdėjau pomidorų džiunglėse ir beveik nieko pro langus nemačiau - daigai atstojo užuolaidas ir užstojo pavasariui nusiteikusius medžius kitapus stiklo. 

Pirmųjų sodininkavimo metų patirtis pakuždėjo, kad išstypėliais nereikia džiaugtis - švelnios salotų spalvos krūmeliai paskui sunkiai kabinasi į gyvenimą, o pasodinti į nuolatinę augimo vietą dar ilgai guli pasliki, niekaip nesugebėdami savo peraugusio kūno nuo žemės atkelti - nors imk ir pagaliukais ramstyk. 

Pomidorus, pasimokiusi iš palangių džiunglių, dabar sodinu pakankamai vėlai - visi dalinasi jau išpikiuotų nuotraukomis, o maniškių dar tik sėklikės žemėn keliauja. Bet paskui jos kažkaip labai greitai sudygsta ir daigai ne ką atsilieka nuo tų pirmūnų. O va su pirmą kartą auginamu batatu, ko gero, būsiu susivėlinusi - ūgliukai nedideli ir nežinau ar spės šaknis išleisti ir ūgtelti iki laiko, kai jau reikės į daržą keliauti.

Bet nesvarbu koks bus (ar gal visai nebus) tas derlius, nes jau dabar jaučiuosi praturtėjusi - pagaliau sužinojau, kad prekybos centro daržovių skyriuje pirkti batatai dygsta sunkiai ir ilgai, kad lapelių forma, o mano atveju, ir spalva, visiškai nepanaši į įprastinių bulvių, kurias paskui į cepelinus žmonės perdirba. Maniškai dar mažučiai ir kol kas nieko panašaus į išsikerojusius ir nežinančius kuria kryptimi pasiduoti ūsus, nėra. 

Kovoti lengviau, kai savo priešą pažįsti. O jei nori draugauti, turi pažinti tą, kuriam (savo noru ir niekieno neverčiamas) atrieksi gabalą brangaus laiko ir pastangų. Žadu draugauti, juolab, kad su batatais bendrauju ne vienerius metus, tai dabar ta draugystė bus išsamesnė, nuodugnesnė, prasidedanti šaknelėmis ir besibaigianti ties viršūnėlėmis. O paskui bus matyt - gal, jei oro sąlygos ir neįgudusios batatų augintojos užmojai leis, gal net ir derliumi galėsiu pasidžiaugti. Bet jei džiaugsiuosi, tai, pažadu, darysiu tai garsiai :) 

O kol kas džiaugiuosi ne savo ir, ko gero, net ne Lietuvoje augintais, bet dėl to nė kiek ne prastesniais batatais. 

Be skanumo, kurio ir tikimės iš valgomo maisto, šis karis smagus dar ir tuo, kad gaminamas visiškai paprastai ir greitai - jei norėsite kiek grubesnės konsistencijos, reikės virti gal tik kokias 7 ar 8 minutes (jei virs ilgiau, gausis vientisesnė ir tolygesnė tekstūra). Be to, raudonieji lęšiai, batatai ir avinžirniai lėkštėje sukuria labai jau šiltą spalvinę kompoziciją.  Žodžiu, karį užskaitau kaip aromatingą, gražų, skanų ir sveiką beveik padažą arba šiek tiek egzotikos į kasdienybę įnešantį troškinį.

Reikės:

- 180 g raudonųjų lęšių;

- 3 česnako skiltelių;

- 1 svogūno;

- 2 v. š. aliejaus kepimui;

- 500-550 ml. daržovių sultinio ar vandens;

- 2 a. š. imbiero miltelių;

- 1 a. š. saldžiosios paprikos miltelių;

- 2 batatų;

- 2 v. š. sojos padažo;

- 2-3 v. š. žemės riešutų sviesto;

- 1 skardinės kokosų pieno (ar šiek tiek mažiau);

- iš 1/2 citrinos išspaustų sulčių (jei citrina nedidelė, sultis spauskite iš viso vaisiaus).

Avinžirniams:

- 2 v. š. aliejaus;

- 1 (400 g) skardinės konservuotų avinžirnių;

- 2 v. š. sojos padažo;

- 1 v. š. sezamo sėklų;

- šiek tiek šviežių ar džiovintų petražolės lapelių;

- maltų juodųjų pipirų.

Aliejuje apkepti svogūnus, kiek vėliau sudėti smulkintas česnako skilteles, imbiero miltelius (galima naudoti ir smulkintą, gal nykščio didumo šviežią imbiero šaknį) ir kiek apkepti. Dėti kubeliais pjaustytus batatus. Kepti pamaišant kokias 3 minutes. 

Į keptuvę dėti plautus lęšius, pilti vandenį ar sultinį, uždengti dangčiu ir troškinti apie 10 minučių, kartkartėmis pamaišant. Į mišinį supilti kokosų kremą ,citrinos sultis ir sojos padažą, dėti riešutų sviestą ir lesti mišiniui sušilti. 

Atskiroje keptuvėje įkaitinti aliejų ir sudėti nusunktus avinžirnius. Kepti kelias minutes, dėti sezamo sėklas, pilti sojos padažą, pagardinti juodaisiais pipirais ir nukaisti.

Karį dėti į lėkštes, apiberti avinžirniais, pagardinti smulkintais šviežiais ar džiovintais petražolių lapeliais. Valgyti su ryžiais ir (arba) kvietine duona. 

Ir, vaje, vaje, turiu pripažinti, kad skanu neišpasakytai - belieka pirštus sukryžiuoti ir Dangaus prašyti, kad tik tie eksperimentiniai batatai užderėtų. Nes su savo augintais gi bus dar skaniau, ane?

Šaltinis: https://www.halfbakedharvest.com/sweet-potato-lentil-curry/

[dalyciux]

Saujelė špinatų, obuolys, kriaušė, bananas, natūralus jogurto porą šaukštų ir atitinkamas kiekis vandens. Ant viršaus džiovintos uogos iš Lietuvos! #kokteilis #daigai #spinatai #sveika #pusryciai

[mamagrizknamo]

Šviežių šparaginių pupelių ir lapinių burokėlių sriuba

Ne, apie barščius nekalbėsim, nors burokėlių, tiksliau, burokėlių lapų, bus. Bet nebus barščiams būdingos rūgštelės. Nes kokie gi barščiai be jos?

Ir apie ilgą pupelių mirkymo ir virimo procedūrą netarsim nė žodelio - pasinaudosim puikia proga ir virsim jas nemirkytas, taip išvengdami varginančio ir nemažai dienos laiko atimančio sukiojimosi apie puodus.

Su tik lapus auginančiais burokėliais kaip ir viskas aišku - jei augalas neaugina galingo šaknyno, o visas pajėgas sutelkia į lapus, tai juos ir reikia naudoti. Tinka jie į troškinius, apkepus, galima įmaišyti į kepsneliams formuoti skirtą masę. Vienintelis dalykas, ką turit padaryti - gerai nuplauti ir trumpai apvirti (ar troškinti). 

Šparaginės pupelės auginamos dėl traškių ir skanių ankščių. Rudenėjant, kai subręsta, ankštys aižomos, jose rastos pupelės džiovinamos ir naudojamos lygiai taip pat, kaip ir gliaudomosios daržo pupelės. Bet prieš naudojimą dar ilgai mirkomos, paskui verdamos...žodžiu, ilga daina. 

Kartą, gal pernai ar užpernai, mano krikšto mama (nepralenkiama daržininkė ir visa ko žinovė) užsiminė apie dar ne iki galo subrendusių  pupelių skynimą. Sakė, kad anos greitai išverda, kad skanios labai ir kad žiemai jų prisišaldo ir paskui jų vis kur įberia (kalbama ne apie šparaginių ankštis, o apie ankštyse esančias jau visai nemažas sėklas. Taip, apie pupeles). Hm...o kodėl aš to nežinojau? 

Žinoma, kad pabandžiau. Ir visiškai aišku, kad man patiko - kitu atveju nė nesidalinčiau. Gal kažkam, kaip ir man tada, tai bus naujas atradimas? Vienintelis blogis šiame reikale yra tas, kad parduotuvėje ar turguje tokių, dar žalių, pupelių jūs nenusipirksite - išgelbėti gali tik nuosavas arba kaime gyvenančios bobutės daržas, kuriame auginamos pupelės. Beje, šviežios pupelės, pastebėsite jas aižydami, dar nebus įgavusios savo rūšiai būdingos spalvos. Pvz., būsimos juodos bus gaiviai pilkos. Bet argi tai kliūtis skaniai sriubai?

Beje, jei neauginate pupelių, būtinai kitąmet pasėkite - auga jos pačios, nereikalaudamos nei ypatingos priežiūros, nei meilės begalinės. Man jos patinka nuo pat pradžios - visada gaudau momentą, kai jos pradeda lysti iš žemės - tokie verčiantys į šonus žemės grumstus tvirti daigai. Su nekantrumu laukiu ir pirmųjų ankščių. Tada tempiu glėbiais į virtuvę - ko nesuvalgom, dedu į stiklainius ir palieku žiemai. Bet labiausiai man jų reikia ilgiems stūgaujančio rudens vakarams - nieko nėra mielesnio, nei, sėdint šalia besikūrenančios krosnies, aižyti pupeles ir klausytis lietaus, pliaupiančio už lango, monotonijos. Ir visada, jau po visko, su šypsena sakau, kad niekas kitas, joks veiksmas, negali prilygti pupelių meditacijai. Būtinai pabandykit.

Sriubai reikės:

- 1000 ml vištienos sultinio (oi, tik nenaudokit pirktinių, į kubelius suspaustų   pusgaminių. Geriau jau nusipirkit vištienos šlaunelių, sparnelių ar kulšelių ir   patys išvirkit - bus ir sultinio, ir mėsos ant pietų stalo);

- Svogūno galvutės;

- Morkos;

- Geros saujos lapinių burokėlių;

- 2 vidutinio didumo bulvių;

- Šalavijo lapelių;

- Druskos pagal skonį, 3-4 juodųjų pipirų grūdelių, 2 lauro lapų;

- Kelių saujų šviežių pupelių. 

Gaminimas:

1. Pirmiausia, žinoma, išverdame vištieną - priklausomai nuo pasirinktos paukštienos dalies ir nuo gabaliukų dydžio, užtruksite nuo valandos iki pusantros. Mėsą atidėkite ir paskui jau darykite su ja ką norite - apliekite padažu ar dėkite į salotas.

2. Į puodą, kuriame virė mėsa, suberkite smulkintus svogūnus. Maisto technologai lieptų juos prieš tai dar apkepti, bet paprastai to nedarau - skonio ir aromato bus užtektinai, o papildomų riebalų bus mažiau. Po kelių minučių į puodą sumeskite smulkintas morkas ir pipirų grūdelius. Paragaukite ar netrūksta druskos (jos, tikėkimės, juk dėjote į verdamą sultinį?).

3. Supjaustykite bulves, dėkite į puodą. Kartu sumeskite išgliaudytas pupeles - bulvių ir pupelių virimo laikas panašus - 15-20 minučių. Dabar jau galite sumesti ir laurų lapelius.

4. Susmulkinkite burokėlių lapkočius ir sumeskite į sriubą - jie virs apie 5 minutes. Lapus taip pat supjaustykite ir dėkite į sriubą jau pačioje virimo pabaigoje - jie labai greitai suglemba ir suminkštėja. 

5. Sriubą būtinai paskaninkite šviežiomis žolelėmis - tiks čia ir krapai, ir petražolės. Aš dedu šalavijų lapelių - tobulas pasirinkimas ne tik žuvies, bet ir ankštinių daržovių patiekalams. 

Sriubą užbalinkite ir paskaninkite graikiško jogurto ar grietinės šlakeliu. Atsiriekite juodos duonos ir, prieš ragaudami, kitaip, nei įpratę, paminėkite rudenį ne blogu, o geru žodžiu - koks jis turtingas kvapais, skoniais ir spalvomis. Ir koks jis dosnus dovanomis!

 P. s. nepamirškite išgliaudytų ir dar nedžiovintų pupelių užšaldyti - žiemą išsivirsit ir valgysit kaip šviežias.

[sodininkas]

Prieš porą savaičių beravint daržą pastebėjau dygstant anksčiau nematytas piktžoles. Daigai pasirodė verti palikti tolimesniam stebėjimui ir štai kas iš jų išaugo. Gan greit atpažinau kažkur matytą augalą. Tai paprastoji #portulaka (#Portulaca oleracea). Vienur savaime plinta kaip piktžolė, kitur - daržininkų auginama kaip lapinė daržovė. Stiebai, lapai ir žiedai valgomi. #Portulacaoleracea, #purslane, #allotment, #allotmentproject, #Londonallotments, #urbangardening, #vegetables, #food, #daržas, #daržovės, #maistas

[sodininkas]

Žydi vienas iš trijų melionų (#Cucumis melo) 'Petit Gris de Rennes'. Dar tik vyriškieji žiedai ir vaisių iš jų nebus, bet ir tai jau gerai 🙂. Niekad jų neauginau ir nemačiau auginamų, tad ir nežinojau ko tikėtis. Ir daigai ir paaugę augalai gležnesni nei agurkų vijokliai. #Cucumismelo, #melon, #inbloomtoday, #allotment, #allotmentproject, #Londonallotments, #daržas, #melionas, #melionai