#morkos

[amethysts-angel214]

~ ❄ Ice Wives ❄ ~

[nyacat39]

Since it’s 4/13 thought I would draw my Troll OC’s again.

[entguarde]

@blupjeansweek day 4: AU

Did yall know that i have an entire fucking bird au locked and loaded at the ready (species list at @i-morko)

[image description: a digital lineless illustration of Barry Bluejeans and Lup from The Adventure Zone, except both are sulid birds.

Barry is depicted as a blue-footed booby, with cream body feathers, brown wings, and brown speckles going into his face. His face is bald and a blue-ish gray. His eyes are blue. His beak is long and spear-like

Lup is depicted as a northern gannet, she’s a bit smaller than Barry. She’s almost completely white, save for the cream-yellow feathers on her head. She has a dark mask over her face and light blue skin over her eyes. Her beak is like Barry’s, except hers has a stripe going down the side.

They are tapping the sides of their beaks together in a bonding display, and both are smiling. Barry is looking at Lup, who has her eyes closed. End description]

[resentfuljustice]

한국 pt. 9 - inappropriate but in a good way

Mano telefono ekrane ryškiai švietė pirmojo Airbnb savininkės primygtinai rekomenduojamo restorano meniu nuotraukos. Raudonu lipduku, ant kurio lotyniškomis raidėmis parašyta TOP, buvo pažymėtas perkamiausias patiekalas – tarp ilgų, šaltų, beveik permatomų makaronų įsitaisiusios dvi kiaulės kojos. Užsimerkus, vos po kelių sekundžių, puikiai prisiminiau po namus sklindantį šio delikateso aromatą – mama jas ruošdavo tėčiui specialiomis progomis. Visuomet su tokiais pačiais, tradiciniais garnyrais – žirnių koše ir spirgučiais. Pagalvojau, kad be reikalo stebėjausi korėjiečių noru kiekvieną augalą, daržovę ar gyvulį suvartoti iki pat paskutinio trupinėlio. Mes per daug nuo jų neatsilikom – nors ir mano žiniomis vištos kojų nevalgėm, bet kitų gyvulių galūnės mums nebuvo tabu.

Bet pradėti dieną, kramtant kiaulės (ar bet kokio kito) gyvūno kojas, nenorėjau. Iš lėto slankiojom po prabundančias artimiausio miestelio gatves, kurios dar tokioje ankstybėje (pagal korėjiečius), buvo pustuštės – nors laikrodis rodė jau po 10 valandos. Buvo keista tikrinti visas maitinimo įstaigas savo telefone ir pamatyti, kad praktiškai niekas neatsidaro be 11 valandos ryto. Buvom šviesmečiais nutolę nuo amerikietiškų gastronominių patogumų, kur ne toliau kaip už 15 minučių kelio automobiliu (dūręs į bet kurią vietą žemėlapyje), rasi 24/7 dirbančią užeigą, kurioje vienas galės užsisakyti krauju persisunkusį jautienos kepsnį, o kitas – bulvyčių ir jelapeno prigrūstą pusryčių burrito. 

Korėjietiška valgymo kultūra man labiau priminė pietų Europos šalis – kokį nors Italijos ar Prancūzijos pakraštį, kur diena prasideda prieš pietus, baigiasi prieš vidurnaktį, o dar viduryje dienos užsidaroma trejetai valandų. Tiesiog pailsėti – o kodėl ne? Ta taisyklė galiojo ir paprastoms užkandinėms, kurioje užsakymą subaksi paveiksliukais išmargintame liečiamame ekrane, ir tavo numeriukas išlenda kaip kokiam vietiniam McDonalde, tiek ir prabangiems, autentiškiems korėjietiškiems restoranams, kur stalai užtiesti sunkiomis, išlygintomis staltiesėmis, stalo vanduo pilstomas akių vokų operacijas pasidariusių padavėjų, žinoma, prieš tai jiems pagarbiai nusilenkiant svečiams – o meniu negalėjai rasti nei vieno angliškais rašmenimis apibūdinto patiekalo ar gėrimo – apart Coke. Šitas žodis, matyt, buvo universalus visose pasaulio šalyse, ir net niekada iš Korėjos kojos neiškėlusi močiutė žinojo, ką jis reiškia.

Palypėję į nedidelę įkalnę pamatėme, kad viena už autobusų stotelės pasislėpusi kavinė jau buvo plačiai atvėrusi savo duris. Kilstelėjusi galvą nužvelgiau vietoj kavinės pavadinimo pakabintą paveikslą su ant šluotos skriejančia raganaite. Įžengus į vidų pastebėjau, kad visi langų rėmai buvo nukrauti vaikiškomis figūrėlėmis – iš vieno kampo šypsojosi identiškos korėjietiškų trynukų statulėlės, pasipuošusios rožiniais plaukais, iš kito grasinamai su raudonu lightsaber švaistėsi Darth Vader skulptūrėlė. Kavinės savininkė sukosi virtuvėje, į kurią galėjai pažvelgti pro mažą horizontalų tarpelį sienoje. Jai išlindus, greitai abu supratome, kad angliškai tikrai nesusišnekėsime – nesėkmingai išbandę keletą frazių, pradėjome fotografuoti ir verstis prie lubų pakabintą meniu. Savininkė taip greitai nepasidavė – pirštu parodžiusi į burną, ir paglosčiusi pilvą, klausiamai pažvelgė į mus. Mes pradėjome entuziastingai linksėti. Ji patenkintu veidu, iš po milžiniškos krūvos popierių ištraukė pusiau angliškai išverstą meniu, ir kantriai laukė, kol mes pradėjome googlinti visus angliškomis raidėmis parašytus korėjietiškų patiekalų pavadinimus. Užsisakėm du "bomžpakius" – Karolis paprastą su vištiena, aš aštrų su jūros gėrybėmis, vieną bibimbap (korėjietiškas "šaldytuvo valymas" – patiekale visada rasi ryžių ir keptą kiaušinį, o visa kita bus daugiau mažiau staigmena), ir vieną kimbap (korėjietiška "sushi" versija – vėl gali tikėtis ryžių, o prie jų gali įsipainioti ir krabo mėsa, ir pieniškos dešrelės, ir morkos, ir omletas…). Mums pirštais baksnojant į pageidaujamus patiekalus, savininkė / šefė visus pavadinimus garsiai skaitė, lyg norėdama patvirtinimo, kad tikrai užsisakinėjam tai, ko norim – o mes išdidžiai ir su begaliniu pasitikėjimu lingavom galvomis, lyg suprasdami bent vieną jos tariamą žodį. 

Maistą atnešė žaibiškai – nespėjau net normaliai pavartyti korėjietiškų komiksų knygelės, kai pusryčiai garavo man po nosimi. Abu begėdiškai siurbėm makaronus, į juos vis pamirkydami kimbap. Širdyje džiūgavau, kad kavinėje nebuvo dar nei vieno žmogaus – galėjau be jokių keistų vietinių žvilgsnių tuos korėjietiškus sušius imti rankomis – nelyginant kaip koks laukinis gyvūnas ar neišauklėtas vaikas. Susigėdau tik keletai sekundžių, kai savininkė paslapčia prisėlindavo prie mūsų, ir korėjietiškai kažko paklausdavo – prieš tai be galo plačiai nusišypsojus. Ji nueidavo tik sulaukusi kažkokio atsakymo – o kadangi burnos nuolat buvo pilnos ryžių, ir nemokėjome nei vieno žodžio korėjietiškai (apie savo ir korėjiečių kalbos santykius dar papasakosiu…), vis iškeldavom abu nykščius į orą, ir jais draugiškai pamojuodavom. Po tokio savininkės / šefės elgesio Karolis labai nerimavo, kad tik nesudaužytų jai širdies palikdamas kelis nesuvalgytus makaronus.

Šiandien turėjome išsikraustyti į kitoje salos pusėje esantį Airbnb, ir aš labai nustebau sulaukusi iš savininko atsiprašymų kupinos žinutės. Ją skaičiau kelis kartus – iš pradžių pagalvojau, kad nutiko kažkokia didelė nelaimė, dėl kurios savininkas nori atšaukti mūsų viešnagę. Vėliau sulaukiau patikslinimo, kad tiesiog mūsų namelyje sugedo karšto vandens boileris, tad savininkas teiraujasi, ar nesugadins mums atostogų, jeigu apsistosime kitame jo nuomojamame namelyje. Greitai peržvelgiau jo siūlomą variantą – siūlomas pakaitinis būstas buvo dviejų aukštų (pirminis buvo tik vieno aukšto), su tokia pat nuostabia bohemiška atmosfera ir dar egzotiškesniais baldais. Nors miegoti reikės antresolėje, pagalvojau, kad gal viskas susiklostė net įdomiau, negu planavom. Kelis kartus patvirtinau antrojo Airbnb savininkui, kad tikrai dėl šio pakeitimo nepykstu, tai nesukėlė mums absoliučiai jokių nepatogumų, ir nekantraujame pas jį apsistoti. Vėliau vis skaičiau tą keistą susirašinėjimą ir galvojau – ar rimtai visi korėjiečiai tokie perdėtai mandagūs, ar čia tik buvo "klientų aptarnavimo" veidas? O gal tiesiog viskas pasiklydo vertime – tarpusavyje bendravome ne angliškai – jis man rašydavo korėjietiškai, o aš gaudavau perskaityti tik automatišką Airbnb vertimą. 

Vieną po kito lankėme Jeju paplūdimius – pasitaikė nuostabi, saulėta diena. Balto smėlio ir žydro vandens kontrastas iškart mane nukėlė į mūsų atostogas Kankūne, Meksikoje – tokį vaizdą buvau mačiusi iki šiol tik ten. Jaučiau nepaaiškinamą pyktį ir pavydą dar vienai šaliai, kuri, mano atžvilgiu, irgi turi viską – pasirodo Korėja gali pasiūlyti ne tik miškais apžėlusius metropolius, kalnais apsuptus ežerus, slidinėjimo kurortus, bet dar ir atvirukus primenančius tropinius paplūdimius. Kaip nesąžininga! Tik buvo labai keista, kad priešingai negu Meksikoje, čia absoliučiai niekas nesimaudė. Lauko temperatūros stulpelis buvo susilyginęs su vandens temperatūros – abu siekė maždaug +24°C laipsnius šilumos, vandenyje nardė tik pilnais vandens kostiumais apsirengę banglentininkai, o kai kurie atostogaujantys korėjiečiai lėtai vaikštinėjo po paplūdimį su "puchavykais". Pagalvojau, kad šios šalies gyventojai ne tik rengiasi, bet ir riboja savo veiklas tiksliai pagal kalendorių, o ne už lango vyraujantį orą.

Prieš važiuodami į savo antrąjį Airbnb, įsitaisėme gerti popietės kavos vietoje vos už kelių žingsnių nuo vandens. Kavinės langai buvo plačiai atverti, Karolis prie baro užsakinėjo mums gėrimus, o aš smalsiai dairiausi po gretimais įsikūrusią papuošalų parduotuvę. Kol naiviai matavausi akivaizdžiai man per mažus sidabrinius žiedus, kurie vis užstrigdavo ties mano piršto sąnariu, girdėjau iki manęs atsklindančio pokalbio nuotrupas – kavinės savininkas spėliojo, iš kokios šalies mes būsime. Jo galutinis spėjimas buvo Šveicarija – patikslinus, kad vis dėlto esame iš Lietuvos, jis nusišypsojo ir padavė mažą, juodą dėžutę, kuri turėjo suskambėti ir suvibruoti tuomet, kai kava bus paruošta atsiėmimui. Įkritę į sofas, abu taip užsiplepėjome apie tai, kaip dar reikėtų sugrįžti į Korėją ir pasidaryti roadtripą aplink visą šalį, kad net neišgirdome po visą stalą nuo vibracijos čiuožinėjančios dėžutės – užsakymas jau buvo paruoštas. Savininkas, supratęs, kad taip paprastai mūsų neprisikvies, ėmėsi neįprastos taktikos.

– Lithuania! LITHUANIA! Your order is ready!

Po minutėlės Karolis jau grįžinėjo su padėklu, pilnu kavos ir korėjietiško sūrio torto.

Sutemus įsukom į vienpusio eismo gatvelę, ir aš greitai pamačiau nuotraukose matytą įvažiavimą į kiemą. Buvau tikra, kad jau pasiekėme savo antrąjį Airbnb – didelėje aikštelėje pastatėme mašiną, o kiemelyje mūsų jau laukė savininkas. Jis šiek tiek kalbėjo angliškai – ko gero daugiausiai iš visų sutiktų korėjiečių, bet vis tiek mažiau už lietuvį pradinuką. Užtat jis vienintelis sugalvojo naudotis speech-to-text funkcija vertėjuose – jeigu kažko nebemokėdavo papasakoti angliškai, kalbėdavo į savo telefoną korėjietiškai, ir parodydavo mums raštišką anglišką vertimą. 

Žingsniavome po išpuoselėtą pievelę, kuri buvo išklota drėgnais, išlygintais lavos akmenimis. Nameliai kažkuo man priminė mūsų Šventosios trobeles – iš išorės jie buvo tokie paprastai žavingi, lauke stovėjo medinis stalas su dviems suolais piknikams, o tolumoje, akies krašteliu mačiau tyvuliuojantį vandenį. Užkopę laiptais, pagaliau pamatėme savo naująją nakvynės vietą, kur viskas buvo įrengta taip rytietiškai – neįsivaizduoju, kiek visame interjere buvo autentikos, bet atmosfera buvo žodžiais nenusakoma. Kiekviena smulkmena, puošmena, paveikslas, kvapas, detalė buvo apgalvota – peržengusi durų slenkstį nieko daugiau nenorėjau, tik atsisėsti ant tokio keisto pakelto suolo su staliuku, ir klausytis už lango svirpiančių milžiniškų naktinių žiogų.

Jau kėliau koją žengti toliau į apartamentų vidų – kadangi dar stovėjau mažame, plytelėmis išklotame kvadratiniame metre prie laukujų durų – kai mane sustabdė griežtas Airbnb savininko balsas.

– NO SHOES!!!

Mačiau jo šokiruotą, pasibaisėjusį žvilgsnį – žinojau, kad jis mane palaikė visiška "amerikonka", ir aš nenorėjau pulti jam aiškintis, kad su laukiniais batais į lovą tikrai nelipsiu. Tad greitai iššokau iš savo sportbačių su nudaužytais priekiais – bet labiausiai jaudinausi dėl to, kad užuodęs mano šios dienos 20 000 tūkstančių žingsnių prakaitu permirkusias kojines, jis paprašys užsimauti batus atgal. 

[lesleylycan]

Morko “Moro” Sakai

Commission Info ☾ *~✧~* ☽ Other Links

[myth-lord]

Could you explain which monster from Mythika is closest to each original monster from Dungeons and Dragons?

Oh, I'll try.

Most of the D&D monsters had their own creature one way or another in my project, but I cut most of them.

Behir = Beithir, but I don't use it anymore.

Bulette = There are some South American creatures resembling armadillo-humanoids that could fit this role I guess, but I don't use them, my Buggane is a digging big monster.

Gibbering Mouther = I think the Butatsch comes closest.

Beholder = I know not many like it, but I use Issitoq, Aghash, Guarana and Aten for this role, Aten being a holy Beholder of light, Aghash being the traditional evil beholder and Issitoq being more of a single eyeball that spots sinners, Guarana is like a plant beholder.

Cloaker = Rumptifusel and Cuero are pretty much aquatic and furry versions of this awesome D&D creature.

Red Dragon = Gaasyendietha

White Dragon = Asdeev

Black Dragon = Zirnitra

Green Dragon = I don't use anything that looks like it because I already have green Wyverns.

Blue Dragon = A strange version of Hala/Ala could work, but I don't use Hala that way, they are wind demons in Mythika.

Gold Dragon = Fafnir and Pixiu, fafnir being an EVIL gold dragon in Mythika and Pixiu being the good one.

Naga = The D&D naga come back in the demonic Ajatar in Mythika, but I don't use naga's.

Marilith = I love the Marilith, but I don't use anything like her in Mythika, closest come the female Gegenees I use, but they don't have the serpent lower-body.

Balor = My Fulad-Zereh comes close to this awesome demon.

Hamatula = I love this creatures appearance, and kinda use it for my Nadubi, which are humanoid chupacabra in Mythika.

Destrachan = While looking nothing like it, the Bukavac has the same sound-based abilities and powers in Mythika.

Remorhaz = Kugdlughiak is just this.

Aboleth = This mutant catfish, well, Lilyi and Namazu kinda have it's appearance, while it's mutant slime comes back in Muirdris, Huallepen and Amhuluk.

Mind Flayer, Grell and Intellect Devourer = My Ewah (very different in real mythology) is a madness creature, born from a sick, corrupted mind, it looks kinda like the D&D Grell, but is born from a human brain much like the Intellect Devourer, the Iku-Turso in Mythika kinda looks like an Aquatic Mind Flayer, but the Mind Flayers psychic abilities come back in Fear Liath, Satori, and the need to feed on brains and tentacles come back into my version of the Nandi Bear (Kerit). Then there is the Egregore which is also a walking psychic brain creature in Mythika.

Abyssal Maw = Taotie and Gulon, maybe Khodumodumo.

Purple Worm = Well I have the Skolex (indus worm), Death Worm (olgoi-Khorkhoi) and the Minhocao which comes most close to the Purple Worms size and looks.

Oozes = A Bao A Qu, Globster and Morko are oozes in Mythika. Nurikabe is a Flesh Ooze in Mythika.

Gorgon (the bull) = Khalkotauroi.

Shambling Mound = I used Jidra for this, but since Abookofcreatures made that into another creature I just use the aquatic version of the Shambling Mound now, called Berberoka.

Orc = I don't use orcs themselves as they aren't from any Myth, but they are kinda close in behavior with my human Berserkers, which were born for war.

Owlbear = I have the mole-bear called Buggane lol.

Rust Monster = I don't have a rust monster, but the Bulgasari (a iron-eater from Korean myths) eats rust in Mythika.

Carrion Crawler = Rompo look very VERY different, but are also corpse eaters, same with Psoglav and Gaki. In appearance, I don't have maggots, but I do have caterpillars called Awd Goggie which look a bit like this.

Displacer Beast = I'm not a fan of Lovecraft or anything like that, don't have tentacle pussies, but Mngwa and Pard come pretty close to this, Mngwa has the same abilities of displacements.

Giants = Don't care for Hill Giants, I have two headed stone trolls (porotai), but don't have stone giants, Hrimpursar are Frost Giants, Cacus is a Fire Giant and don't really care for Cloud and Storm giants.

Golems = I have one creature called just Golem, which can change depending on what it touches, if it touches iron it changes into an iron golem and when it touches diamond it turns into a diamond golem. Invunche is my Flesh Golem, Terra-Cotta is my Clay Golem, Celedon is my Gold Golem Angel. Never cared for Stone Golems, but the golem touching stone will become a stone golem anyway.

Aurumvorax = I love this creature, but Gold-Digging Ants, Ramidreju and Alicanto have the same abilities.

Vargouille = Say hello to Chon-Chon.

Treants = Inulpamahuida comes closest, though they are evil. Zuttib

Drider = I don't use spider-centaurs in my project, but Jorogumo comes closest.

Duergar and Drow = Not a fan of dwarves and elves anymore, I don't use anything that looks like them.

Belker = Enenra, duh.

Mimic = I used the Baldanders for this role, but now my Gardinel (a giant house/hut creature) is much like the mimic.

Myconid = Well, Nuno, Kayeri and Radande are all humanoid toadstools/mushrooms/fungus in mythika.

Peryton = While this isn't a real myth creature, my Valravn has the same abilities and lust for hearts.

Lizardman ect = Intulo

Crawling Claw = Itqiirpak is a very big version and the Oniate is a mummified version.

Nightmare = Each Tened is all this and does it all better.

Lich and Dracolich = Kholkikos is my undead dragon, Tupilaq are bone creatures that can turn into anything using bones, also dragons, and the lich is pretty much coming back in both Djieien (lich spider) and Koschei the Deathless, which is an unique boss in Mythika.

Dragon Turtle = Longgui, but it is actually the same creature.

Flail Snail = Lou Carcolh, for most part.

Obliviax or Memory Moss = Mbielu-Mbielu comes pretty close, though it prefers giant dinosaur-like creatures instead of humanoids.

Ankheg = Burrowing bugs, maybe Myrmecoleon which is a giant Antlion in mythika. Nidhogg is a burrowing dragon, which behaves much like Ankheg.

Bullywug = Vodyanoi, Cmuch, Bolotnik ect are all frog-humanoids.

There are much more, but if you have another D&D creature I left out of this list in your head, just ask me.

Others like Medusa, Minotaur, Harpy, Manticore, Chimera, Hydra, Imp and all others from REAL mythology are in but they are pretty much the same in many cases.

[drrubinspomade]

#morko photo

STILL ROCKIN’.

We post glorious pinups like this one all day, every day! If you dig this pic we’ve found online, u should investigate the creator/subjects of the work and fan them, follow them, hire them.

If you’d like us to remove, or you know who made this so that we can credit, DM. Thanks and greetings from Los Angeles.

YOU ARE THE LIGHT

Dr Rubin’s Pomade

[miuimusic]

JOHANNA MORKOS

[lilliankain]

My current list of fantasy names

Dyhakran

Nehakran

Naiechex

Owtskril

Antara

Valyra

Aileen

Aruna

Aeron

Dante

Orion

Luan

Ehan

Raniik

Telkyn

Varlad

Morkos

Glyn

Seru

Caed

Koga

So’kee

Hoozer

Daun

Norwinn

Tomo

Moren

Norith

Vonte

Kanani

Bryn

Keth

Feel free to add your own!

[menemennpastirma]

Fi Hagat - I Love you ( Covered by Johanna Morkos ft. Brain )

Lyrics (Transliteration): Fi Hagat tet’hes wa meet’alish wa’in jet atlab’ha ana muq’darsh Wa’low ent amel’tha bad ma ana atalab’ha yib’qa min’fash Fi Hagat tet’hes wimt’kalsh to’ga fe al-qalb wimptban’esh Wa’afedhel al’toul tabana ma’bin tab ego’lak walla mego’leksh Muq’darsh egolk ger kel tereka habak li’yah O ger aliya walla fajani fe mara wahat’le had’yah Al-a anya ba’amel hajeh ana mosh ar’faha Muq’darsh egolk hala al-dunya fe ene wa’gir fe’yah Low mhama kent gherib mane wakent gherib le’yah Muq’darsh egolk shakal hayatna ele ana iza’ha Aaref lohdac shakal haya’tna ele ana iza’ha Oqat pe’pan ene se’kat wa’hedet war’dit wat’eodt Mech mana keda ank altoul tahsbni ene estes’lemat Wa Sa’at betea’hs Ene za’haqt ma ene ba’khbi ene ta’abat Metos’lenish ya hbibe a’gul da yarit’ny et’kelmet

#music #cover #lebanesesong #arabicsong #nancyajram #billieeilish #johannamorkos #brain #fihagat #iloveyou

(via https://youtu.be/i0SHsI4y5CM)

[mahm0-u-d]

ماشى 😌

Listen to Ensemble Morkos - Ya Maliha L-Lama (يا مليح اللمى) by elto7fageyya2 on #SoundCloud

https://on.soundcloud.com/8Q5Vm

[dailyrugbytoday]

RWLC: Lebanon 32 - 14 Ireland Match Report & Highlights

New Post has been published on https://thedailyrugby.com/rwlc-lebanon-32-14-ireland-match-report-highlights/

The Daily Rugby

https://thedailyrugby.com/rwlc-lebanon-32-14-ireland-match-report-highlights/

RWLC: Lebanon 32 - 14 Ireland Match Report & Highlights

Lebanon 32 Ireland 14 RLWC 2022 : Ireland fell to a crushing defeat at the hands of Lebanon as their Rugby League World Cup dreams were shattered in the Leigh Sport Village.

Reece Robinson was the first to get over for a try for Lebanon and Mitchell Moses added the extras.

It worsened for Ireland just two minutes later as Jacob Kiraz benefitted after Ireland fell foul to ill discipline and conceded another penalty within their own 30 metre line.

Brandon Morkos added Lebanon’s third try just before half-time but Ireland did at least respond before the break as Louis Senior skipped over for the Wolfhounds’ first try. The extras were missed and that made it 20-4.

Lebanon head coach Michael Cheika, speaking to BBC Two:

“It was a bit scrappy at times. You clearly saw two teams who were nervous playing in a very important game.

“We stuck to the fundamentals well, I wasn’t too happy we lost our heads a little bit. I thought Ireland would try and rough us up a little bit, we lost a bit of our way there and that’s when we made some mistakes.

“But all in all, really pleased. Now we’ve got to finish the job off to qualify against Jamaica. How we prepare over the next seven days will decide if we get through or not.”

Head-to-head

Lebanon have never lost to Ireland in their three previous meetings, drawing twice and winning once.

Their last encounter was in 2009, when Lebanon recorded a 40-16 win in Bridgend and this will be the first time they’ve faced each other at the Rugby League World Cup.

Ireland record

Ireland first qualified for the Rugby League World Cup in 2000 as co-hosts, registering their best performance to date of fifth place.

They have featured in every tournament since, coming ninth in 2017 after failing to advance from their group, despite two wins over Wales and Italy.

They are in fine form winning their last three men’s internationals by an aggregate score of 115-14.

Lebanon record

The 2017 Rugby League World Cup was just the second time the Cedars have qualified for the tournament.

Mitchell Moses put in a Player of the Match performance in their opening game to claim their first ever win, a 29-18 victory over France.

Lebanon: 17 Jalal Bazzaz, 10 Hanna El-Nachar, 11 Elie El-Zakhem, 8 Kayne Kalache, 15 Andrew Kazzi, 1 Jacob Kiraz, 14 Anthony Layoun, 3 B. MAARBANI, 2 Josh Mansour, 5 Abbas Miski, 4 Brandon Morkos, 7 Mitch Moses (C), 19 Khalil Rahme, 20 Jaxson Rahme, 18 K. RAJEB, 16 Reece Robinson, 13 James Roumanos, 9 Mikey Tannous, 12 Charbel Tasipale

Ireland: 1 Richie Myler, 3 Ed Chamberlain, 4 Toby King, 5 Innes Senior,  6 Luke Keary, 7 Joe Keyes, 8 Liam Byrne, 9 Josh Cook, 10 Jaimin Jolliffe, 11 James Bentley, 12 Frankie Halton, 13 George King (C),15 Harry Rushton, 16 Brendan O’Hagan, 17 Dan Norman, 19 Robbie Mulhern, 20 Louis Senior, 21 Ronan Michael, 22 James Hasson

[armthearmour]

The so-called Mörkö gun, a beautifully cast and etched bronze Tiller Gun,

OaL (nor including tiller): 7.8 in/19.8 cm

Barrel Length: 4.6 in/11.7 cm

Calibre: 0.82 in/21 mm

Weight: 2.1 lbs/947 g

Sweden, ca. 1350-1400, housed at the Swedish Royal Armouries.

[mamagrizknamo]

Virti vištienos kukuliai

Naktys pilnos košmarų - mėnulio apvalumai, prieš tai rūpestingai pakedenę pagalvę, įsitaiso šalia. Dar šiek tiek, lyg ieškotų patogesnės pozicijos mano lovoje (!!!), pasikuičia ir, netarę nė žodžio, užmiega. Bet gal, o greičiausiai taip ir bus, klystu, nes tie, kurie šviečia naktimis, paprastai nemiega. Ir gal ne iš mandrumo, o tik todėl, kad natūra tokia - kartais ir žmonių tarpe aptinku mėgstančių pasierzinti. Ir ne todėl, kad baisiai to kažkam reikia, o šiaip, be priežasties.

Ir tikrai, kai pramerkiu akis, mūsų žvilgsniai susitinka. Tik maniškis baisiai apsiblausęs ir žiovulingas, o jo - šmaikštus, drąsus ir tiesmukas. Na ką, nemiegam?

Ilgainiui tas ,,na ką, nemiegam'' man pabosta, apsiverčiu ant kito šono (paskui dar ir dar kartą), suskaičiuoju visus kojų ir rankų pirštus, visas niekada neturėtas, kadais pravažiuojant pievoje matytas avis ir pasiduodu - jis tebežiūri į mane šypsodamasis. O aš žinau, kad kai išauš, bus sunki, nuo pat pradžių pavargusi ir nieko, apart gilaus miego, nenorinti diena. Bet net ir tokias dienas reikia atšvęsti ar bent jau kažkaip pažymėti, todėl išverdu mėnulio pilnačių pilną puodą. Kad maža nepasirodytų.

Kukuliai turėtų patikti papildomų riebalų, kurių neišvengiamai atsiranda kepimo procese, nepageidaujantiems valgytojams. Ir dar tiems, kurie pasiilgo mėsiško maisto - jie minkšti ir sultingi, be to, labai gražiai apvalios formos. Žinma, prie didelio noro virtus kukulius galima apkepti ar, siekiant įdomesnio rezultato, užkepti su daržovėmis, makaronais ir (ar) sūriu.

Verdant kukulius jokiais būdais negalima pamiršti prieskonių - tuomet po namus vaikščios ypatingi aromatai, kurie neerzins tų piliečių, kurie ne tik kad mėsos, bet ir jos kvapo netoleruoja.

Kukuliams reikės:

-450 g maltos vištienos krūtinėlės;

-3 v. š. avižinių dribsnių;

-1 nedidelės morkos;

-1 a. š. druskos;

-1/3 a. š. maltų kvapiųjų pipirų;

-žiupsnio maltų juodųjų pipirų;

-1 a. š. džiovintos gelsvės (arba raudonėlio, čiobrelių).

Virimui:

-2 l vandens, 1/2 a. š. druskos, 4 gvazdikėlių, kelių lauro lapų, kvapiųjų ir juodųjų pipirų žirniukų.

Gaminimas:

Morką sutarkuoti smulkesne burokine tarka.

Į maltą vištieną dėti viską, kas nurodyta recepte, gerai išmaišyti ir palikti 10-15 minučių.

Puode užkaisti vandenį. Sudėti prieskonius ir kokias 5 minutes pavirti.

Iš vištienos masės drėgnomis rankomis suformuoti kukulius ir virti prieskoniais kvepiančiame vandenyje 15 ar, jei kukuliai maži, 10 minučių.

Viskas - galima, prieš tai pasirinkus norimą garnyrą, valgyti. Jei nuspręsite, kad virti paukštienos kukulaičiai neatitinka jūsų statuso, skonio ar požiūrio į gyvenimą, apskrudinkite juos žąsų taukuose ar išmaudykite grietinėlės ir baltojo vyno padaže. Kukuliais taip pat galima gardinti (ir sotinti) sriubą. Man, didžiai daržovių gerbėjai, labai tiko prieskoninėmis žolelėmis ir druska pagardintų orkaitėje skrudintų moliūgų ir cukinijų draugija - apibėriau jau iškeptas daržoves granatų sėklomis ir turėjau visiškai palaimingus nemiegotos nakties vertus pietus.