#tikėjimas

[bukimevieningi]

Vaidas Žemaitis. Kuo tikėti? (video)

“Vaidai! Kuo man dabar tikėti? Kuo man tikėti, kai tu sakai, kad Žemė yra apvali, o kiti feisbuke, tame tarpe, ir tavo draugai, sako, kad Žemė yra plokščia? Kuo man tikėti? Tu pradedi kalbėti kaip sisteminis ir sakai, kad Žemė yra apvali, o nesisteminius, kurie sako, kad Žemė plokščia, tu vadini paklydusiais ir aklais tikėtojais.” Tokių pasimetusių “draugų” atsirado ne vienas. Ir tai yra…

[mnaasilveira]

Mirties Angelas

________________________________________________________________ Kiekviena karta buvo palaiminta ypatingu žmogumi, kuriam Dangus suteikė misiją padėti Dievo Tautai išmėginimų metu, sunkiausiomis akimirkomis būtų išbandytas tikėjimas, nuolat skelbti Dieviškąjį Žodį ar vykdyti veiksmus žmonijos labui. Turime liudijimų, kaip Dievas yra artimas paties Dievui, ypač pasirinktam būti pasiuntiniu arba…

[vienuolis]

Sukrėtimas minkštesnio maumuonėlio TV žiūrovams ir agentūrinių naujienų skaitytojams: vidutinio gabumo „go“ žaidėjas aplošė savaime besimokantį neuroninį kvantinį dirbtinį intelektą „KataGo“, specializuotą šiai Rytuose mėgstamai stalo dėlionei — patobulintą „AlphaGo“, 2016 metais nugalėjusį „go“ pasaulio čempioną Ly (Lee Sedol) ir taip padėjusį tašką DI viršenybei prieš žmogaus galvą. Bet šiemet amerikietis Keljinas (Kellin Pelrine) „dirbtinio proto tobulybę“ sutriuškino santykiu 14:1 (14 pergalių iš 15), įsitikinęs ir įrodęs mums, kad kompiuteris nėra pajėgus mokytis pats, nepastebi savo klaidų, išvis neturi proto — tokia tėra žioplių gąsdinimo propaganda, siekiant nukreipti dėmesį, suversti infotechnologijas ir internetą užvaldžiusių banksterių satanistines nuodėmes jų tvariniui, kad žmonės kaltintų negyvą kompiuterį, kaip šuo kąstų lazdą, o ne ja tvojančio priešo ranką. Keljinas nugalėjo, lošdamas ne kaip su sumaniu žmogumi, o besmegeniu robotu — kuris ir pralaimėjęs nepasidarė išvadų, kartojo tas pačias paikas klaidas, kokias būtų pastebėjęs kiekvienas vaikas.

Go žaidimo tikslas — apsupti priešo akmenėlius. Keljinas (Kellin Pelrine) sumanė apgauti AI robotą visai primityviu būdu: vangiai supdamas priešą iš lėto, bet nuolat beprasmiškai judindamas savo akmenėlius kitoje lentos dalyje. Į ką ir sutelkė dėmesį besmegenis, pražiopsodamas savo apsuptį net tada, kai to buvo neįmanoma nepastebėti. Kam lengviau skaityti rusiškai, neblogas aprašymas (bet silpname serveryje) https://habr.com/ru/news/718162/

Tikėjimas žmogui nepasiekiamo lygio DI protu yra kuriamo žavaus konclagerio sąlyga, be kurio jis vargu ar nesugriūtų. O tikint nebus kam pasiskųsti dėl neteisybės, apgavystės, apiplėšimo — juk viską nusprendė nežemiškas protas (kad jis pragariškas, ne dangiškas — tai tik tavo „emocijos“), kuriam tavo galva iš tolo neprilygsta, tu gali tik stengtis jį suprasti, pateisinti, pritarti, prisitaikyti. Skirtingai nuo valdžios pareigūno, net nuo įprastinės loginės programos (algoritmo), kur gali sužinoti priežastinį ryšį ir jį supeikęs ištaisyti klaidą, „kvantiniais“ „neuroniniais tinklais“ vadinami robotai už padarinius neatsako ir nė negali paaiškinti, kokiu būdu jie priėję savo išvados — nes veikia „euristiškai“, spėliodami, išvis taikydami atsitiktinai parinktas reikšmes, tad ir nuosprendis visada bus tarsi „tamsos bedugnė“ (juodoji skylė).

Ly, kaip ir Kasparovo pralaimėjimai kompiuteriui atskleidė, kad šachmatai, šaškės, go iš tikrųjų nėra kūrybinės išmonės žaidimai: jie paremti atmintimi, taisyklėmis ir ėjimų kombinacijų įsiminimu, tik dėl jų gausos ir sudėtingumo atrodo painūs, „intelektualūs“. Deja, švietimo sistema nemoko atskirti samprotavimo nuo įsiminimo, pati painioja ir suplaka pažinimo sąvokas — https://on.lt/painiava

[tomasyono]

Tikėjimas mokslu ir religija. Iš privačios diskusijos

PAŠNEKOVAS: Aš pasitikiu mokslu. TOMAS: Mokslas yra savo vaikystės stadijoje. Jis žino ne daugiau 7% to ką vaizduoja kad žino, arba to ką juo tikintys galvoja, kad mokslas žino. XXa medicina sukūrė nuostabias reanimacijos technologijas ko rezultate išgyvena apie 10% gimusiųjų daugiau, o taip pat senjorai ilgiau gyvena. Tačiau lazda turi antrą galą – šis gėris brangiai kainuoja – žmonijos istorija…

[kleckas]

tu padarei mano vaikystę tokią gerą. kiekvienų metų vasarą auginai mane, džiuginai mane. dar ir dabar prisimenu kaip tėvų prašiau kad tik nuvežtų mane pas tave ir kad praleistume dienas kartu.

prisimenu kaip vėlyvus vakarus leisdavome kartu prie virtuvės stalo - abi savo priimtinose kėdėse - darydavom kryžiažodžius, kalbėdavom apie gyvenimą, kaip man buvo įdomu klausyti tavo praeities, vartyti nuotraukas ir juoktis.

liūdžiu dabar kad užaugus nelinkau tau skambinti, tik dėl to nes užimdavo nerimas. prižadu kad visada buvo gera girdėti tavo balsą, linksma pasakyti kad atvažiuosiu ir girdėti tavo šypseną per telefono ragelį. visas savo vaikystės dienas tavo kaimelyje prisimenu lyg pro švelnių šviesų prisotintą rėmelį, džiaugsmo pripildytas dienas. va tas ir gniaužia mano širdį. jau neteks man to patirti, pakartoti iš naujo. šita nostalgija sunki. tavo mirtis man sunki.

prisimenu kaip po ilgų dvejonių pagaliau nuvažiavau tavęs aplankyti. tas pirmas žvilgsnis į tave, į tavo sunkią būklę sudaužė mano širdį. ir kai mūsų akys susitiko ir aš nepamačiau jokios šviesos už jų, tik tuštumą. vos tramdžiau ašaras, nenorėjau kad matytum kad verkiu. ir kai į kambarį įėjęs daktaras pasakė, kad “tau blogai”, supratau kad tai paskutinės tavo dienos.

bet vistiek tikėjau. tikėjau kad pagerės ir galvojau kad išties taip ir bus kai kitus kartus tave lankydama galvojau kad tau geriau. tikriausiai, tas tikėjimas mane apakino. tik žinok kad aš tau visada linkėjau ko geriausio. ir dabar linkiu. tikiuosi kad ten kur tu esi, esi ramybėje. labai tave myliu ir ačiū tau už viską.

[advokatasbauza]

Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas? Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: “Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite”, o neduotų, ko reikia jų kūnui, - kokia iš to nauda? Taip ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs. - Naujasis Testamentas. Jokūbo laiškas 2: 14-17 -

[nesapnuota]

- Prašau, kalbėk su manimi.

- Aš nežinau, ką tau pasakyt.

- Kažkas rieda iš tavo akių.

- Man sunku, tiesiog sunku.

- Tai kažkas, ko per daug, ne per mažai?

- Labai per daug. Visko tiesiog per daug.

- Tęsk.

- Norisi, kad pasidarytų tyliau. Per daug triukšmo.

- Būtent dabar?

- Būtent dabar. Be ne išorėje, o mano galvoje. Nes jeigu dabar išeitum į lauką, būtų ganėtinai tylu. Nežinau, kaip centre, bet čia, rajone, tikrai tylu. Jau ir troleibusai baiginėja savo maršrutus, žmonės iš kažkur grįžta namo, šunys pavedžioti, o ir katinai miega savo būdelėse. Tik mano smegenyse kažkoks nesibaigiantis chaosas. Man atrodo, kad aš tiesiog išprotėjau nuo savo pačios minčių ir to, kas vyksta aplink, ir to, kaip negaliu su tuo tvarkytis.

- O prisimeni tą langą, ant kurio parašyta, kad viskas bus gerai?

- Taip, kasdien į jį pažiūriu. Tikriausiai jis mane ir palaiko. Tik kartais pagalvoju, koks tas žmogus, kuris tai užrašė. Tame lange niekada nedega šviesa, galbūt ten niekas negyvena. O ir aš jau nebežinau, ar tikrai viskas bus gerai. Ir tas mane baugina.

- Kodėl?

- Anksčiau nenustodama sau kartodavau, kad viskas bus gerai, erzinančiai būdavau įsikabinusi tos frazės, kuria šventai tikėjau. O dabar vis toliau tas tikėjimas dingsta, kaip jau ir nebetikiu dievu. Ir tas mane baugina. Nes nebežinau, ar tikrai bus gerai.

- Mano kava ataušo.

- Gal naujos padaryti?

- Ne, tik norėjau pasigirti, kad geriu iced coffee.

*juokas*

- Jau geriau?

- Kiek nedaug tereikia, karštos kavos, pavirtusios į iced coffee. Iš tikrųjų, pasikalbėjus kažkiek ramiau.

- Rytoj bus nauja diena. Ir viskas galbūt atrodys šiek tiek kitaip. O gal ir ne. Gal niekas nepasikeis, bet galbūt, sekundei vejantis kitą sekundę, pavyks lengviau visą tą skausmą nešti. Aš manau, kad su priežastimi atsikraustei į vietą, prieš kurią kabo žodžiai, kad viskas bus gerai, kaip priminimas.

- pokalbis su savimi.

[nounarts]

nupiso gaidy

Garbė Jėzui Kristui, mane labai traukia stačiatikių tikėjimas. Kartais atrodo, kad jų mokymas teisingesnis, ir šiaip jaučiu trauką. Tada taip pat pagalvoju, kad visąlaik buvau katalikas, tikėjau vien katalikų tiesomis... Visgi tai lygiai ta pati krikščionybė. Galvoje dabar maišosi įvairios mintys. Ką man daryti? Ačiū.

[miegantipanda]

Pasitikėk jausmais ir suprask save.

- -

“Visus kitus jausmus užgožia pyktis. Mes nekenčiame savęs, kad nesugebame būti kitokie negu esame. Nesugebame būti geresni.  Mes jaučiame neapykantą.

Jausmais reikia pasitikėti. Nesvarbu, ar jūs esate kokios nors ideologijos šalininkas, ar sensualistas, jūs paklūstate stimulams, manydami, kad jie yra jūsų kelrodžiai į pažadėtą žemę. Nieko panašaus. Jie yra rifai, pro kuriuos jums reikia praplaukti, į kuriuos jūs nusibrozdinate savo šonus. Praplaukę vieną, horizonte matote kitus. Bet žiūrėti teisybei į akis jūs negalite, todėl prisiverčiate tikėti visu tuo mėšlu, kurį skleidžia žmonės, nors instinktyviai laikote juos melagiais, bet jūs kartojate tą melą patys sau ir kitiems, tikėdamiesi, kad, kartodami tuos prasimanymus pakankamai dažnai ir nuoširdžiai, pasieksite tą dievišką būseną, kurį priskiriate tiems, kurie kartoja tuos prasimanymus dažniausiai ir aistringiausiai.

Bet jums nepasiekti to lygio, o jeigu net ir pasiektumėte, tai nevertintumėte šito, nes suvoktumėte, kad niekas jau nebetiki didvyriais. Mes žinome, kad jie paprasčiausiai nori įpiršti mums kažką, ko mums nereikia, ir neduoti to, ko mums iš tikrųjų reikia. 

Gal tai ir gerai. Gal mes galų gale pradedame suprasti save. Baisu, kad mes mirštame tokie vieniši, bet tai nėra baisiau už gyvenimą vienatvėje...” – Irvine Welsh (iš knygos “Purvas”)

- - 

Photo by Umberto Shaw from Pexels

[anchelaopersonal]

Viltis iš ties yra vienas pavojingiausių dalykų žmogui. Ji suteikia prasmę, tikėjimą, netgi troškimą kažką daryti. Kai nebėra vilties, nebėra nieko. Tuščia.

Tačiau ką daryti, kai yra priešingai? Kai logika į ausį kužda, kad gana, užteks, nebereikia, tačiau nepagrįsta viltis vis dar rusena širdy ir niekaip negaliu jos užgesinti? Ką daryti, kai nuolatinis tikėjimasis nenustoja nuvilti, bet negaliu jo išjungti?

[sventasisrastas]

2 Timotiejui 3:13-14 📖

[nato-ua-alen]

( українською у коментарях ) Today I have a clear idea of ​​what I want to do. First of all, it is to help by all possible means to achieve absolute victory for Ukraine. My idea is well-argued, because both the Ukrainian government and the military elite speak unanimously not about peace, but about victory! Because other options with anti humans are impossible. It is impossible to forgive them in any way for all the crimes committed and still being committed. Well, my personal dream, which I think I will surely realize, is to buy such a beautiful old house-detached house in Ukraine and set up a music and art studio in it. If you like my idea, you have the opportunity to join, it can also become your great investment. The task has already been given to the locals, they are already looking for my dream house, so this dream, like a firm belief in victory, is absolutely real and fully achievable. More info in PM. Šiandien mano galvoje susiformavo aiški mintis ir idėja ką aš noriu padaryti. Visų pirma, tai padėti visomis įmanomomis man priemonėmis pasiekti apsoliučios pergalės Ukrainai. Mano idėja argumentuota, kadangi tiek Ukrainos vyriausybė, tiek karinis elitas vieningai kalba ne apie taiką o būtent apie pergalę! Nes kiti variantai su antžmogiais neįmanomi. Jiems neįmanoma niekaip atleisti už visus padarytus ir iki šiol daromus nusikaltimus. Na o mano asmeninė svajonė, kurią aš manau, jog būtinai įgyvendinsiu, tai Ukrainoje įsigyti tokį seną gražų namuką- vienkiemį ir jame įsirengti muzikos ir meno studiją. Jei jums mano mintis patinka, turite galimybę prisijungti, tai gali tapti ir jūsų puikia investicija. Užduotis vietiniams jau duota, jie jau ieško mano svajonių namo, todėl šita svajonė, kaip tvirtas tikėjimas pergale yra apsoliučiai realios bei pilnai įgyvendinamos. Daugiau info PM. Смерть ворогам ! 🔥 🇺🇦🇦🇴 🥷🏻 ⚔ 💀 www.FightForUa.org YT.TG.#nato_ua_alen www.patreon.com/garsozmogus #ukrainewar2013_2022🇱🇹🇺🇦 #StupidityKills TG | FB | INST | TW | YT | TUMBLR Donate with the caption "for fighting on behalf of Ukraine"/už kovą vardan Ukrainos“ SEB LT167044060008192042 Revolut LT58 3250 0128 2260 3819 Paypal len.anatolijus@gmail.com (at Україна) https://www.instagram.com/p/CikNWn8DacZ/?igshid=NGJjMDIxMWI=

[didtheartistdisappear]

“We all know that Art is not truth. Art is a lie that makes us realize truth at least the truth that is given us to understand. The artist must know the manner whereby to convince others of the truthfulness of his lies.”― Pablo Picasso

Galima tik imituoti, inscenizuoti naujovę, nes viskas kažkur jau egzistuoja, kiekviena forma, turinys, strategija ar veiksmas gimsta iš pasaulio. O pasaulis senas, tik jo pavidalai mainosi, pasirodo, išnyksta. Svarbiausia tikėjimas - ėjimas nuolatinių virsmų visumoje, skleidžiant save kaip dar vieną, eilinę būties reiškimosi formą. Bandymas be pradžios ir be pabaigos, pasaulyje, kuris nepažinus. I.Š.

[nezinaukamsitaspuslapis]

kažin, o kovo 11 eitynių neuždraudė, kad naciai susirgtų ar tikėjimas Lietuvos vienybe sustiprėtų? šitas toks egzistencinis

[bukimevieningi]

10 alternatyvių Dievo įsakymų

10 alternatyvių Dievo įsakymų

Pasak neurolingvistų (žmonių tyrinėjančių minčių įtaką žmogaus gyvenimui) jei norime, kad kitam žmogui perduodamos mintys, paliepimai veiktų turime sakyti juos tik teiginiais (pvz: vietoj nežalok turime sakyti saugok ir pan.).

O jeigu tuos paliepimus norime duoti sau? Tada sakykime juos esamuoju laiku (lyg tai jau vyktų dabar (pvz: vietoj būsiu sumanus sakykime esu sumanus) O jeigu dar sakytume…